Valencijos (Ispanija) universiteto ligoninės mokslininkai nustatė, kad labiau pažeidžiamos nervų sistemos vyresnio amžiaus pacientai, susirgę miokardo infarktu, turi iki 3 kartų didesnę mirties arba pakartotinio širdies priepuolio riziką, palyginti su normalaus emocinio pažeidžiamumo pacientais.
Pasak vienos tyrėjų dr. Claros Bonanad, šis tyrimas rodo, kad vyresnio amžiaus asmenims, stacionarizuotiems dėl širdies priepuolio, turėtų būti rutiniškai įvertinamas emocinis pažeidžiamumas (angl. frailty).
Vidutinė tikėtina žmonių gyvenimo trukmė ilgėja, taigi visuomenė sensta, daugėja vyresnio amžiaus žmonių. Vis daugiau pacientų, stacionarizuojamų dėl ūminės išemijos sindromo (miokardo infarkto ar nestabilios krūtinės anginos) yra vyresnio ir senyvo amžiaus. Šiems demografiniams visuomenės pokyčiams turi būti pritaikyta ir sveikatos priežiūros sistema. Pasak dr. C. Bonanad, prognozei įvertinti nepakanka žinoti vien paciento amžių. Yra žinoma daug vadinamųjų geriatrinių būklių, kurios gali pabloginti prognozę ir klinikines baigtis.
Valencijos universiteto klinikoje atliktame tyrime dalyvavo 342 vyresni nei 65 metų amžiaus pacientai, hospitalizuoti dėl krūtinės anginos arba ūminio miokardo infarkto. Išrašant iš ligoninės jiems buvo nustatyta bent viena šių geriatrinių būklių:
- emocinis pažeidžiamumas – tai biologinė būklė, pasireiškianti padidėjusiu jautrumu stresoriams ir katastrofiško sveikatos bei organizmo funkcijų pablogėjimo rizika;
- fizinis neįgalumas – būklė, pasireiškianti galūnių funkcijos, judesių ir motorikos sutrikimu;
- instrumentinis neįgalumas – kadienio aktyvumo pažeidimas, sutrikdantis gebėjimą pačiam pavalgyti, apsirengti, praustis, apsitarnauti, dirbti, atlikti buities darbus, savarankiškai leisti laisvalaikį;
- pažinimo sutrikimas – būklė, sutrikdanti pažinimo (suvokimo) procesą; pažinimo deficitas gali būti įgimtas arba sukeltas aplinkos veiksnių – smegenų sužalojimo, nervų sistemos ar psichikos ligų;
- komorbidiškumas – papildomi vienas ar daugiau sutrikimų, atsiradusių greta pirminės ligos ar sutrikimo.
Tyrimo metu buvo įvertinta šių geriatrinių būklių įtaka mirties ar kartotinio miokardo infarkto dažnumui per 30 mėnesių.
Nustatyta, kad visos šios geriatrinės būklės buvo statistiškai reikšmingai susijusios su blogesnėmis klinikinėmis baigtimis. Emocinis pažeidžiamumas buvo labiausiai informatyvus prognozės požiūriu.
Tyrimo duomenimis, emocinis pažeidžiamumas buvo stipriausias nepriklausomas vyresnių nei 65 metų amžiaus pacientų mirties ir kartotinio miokardo infarkto prognozės veiksnys, mirties riziką padidinantis iki 3 kartų. Pasak dr. C. Bonanad, nustatyta, kad visos minėtos geriatrinės būklės blogina prognozę, todėl jos turėtų būti atidžiai rutiniškai įvertintos visiems pacientams, hospitalizuojamiems dėl ūminės išemijos sindromo. Tai padėtų atrinkti pacientus, turinčius didžiausią blogų klinikinių baigčių tikimybę.
Nustačius šias geriatrines būkles, įskaitant emocinį pažeidžiamumą, būtina imtis specialios terapinės strategijos, kuri vėliau pagerintų ir pacientų reabilitacijos procesą. Šioji strategija apima ligonio maitinimo pagalbą ir judesių aktyvinimą, siekiant geresnės prognozės ir gyvenimo kokybės.
www.escardio.org, 2014 m. rugsėjis