Įprasti širdies ir kraujagyslių sistemos ligų (ŠKL) rizikos veiksniai yra didelė mažo tankio lipoproteinų cholesterolio (MTL-Ch), maža didelio tankio lipoproteinų cholesterolio (DTL-Ch) koncentracija, aukštas kraujospūdis, rūkymas ir cukrinis diabetas. Paveldėjimas ir uždegimo veiksniai taip pat turi įtakos ŠKL rizikai. Sveikų žmonių širdies ir kraujagyslių ligų profilaktika ir šiomis ligomis sergančių pacientų dieta pagrįsta mityba, kurioje gausu daržovių ir vaisių
Taip pat – viso grūdo duonos ir javų produktų; paukštienos, žuvies, riešutų, ankštinių daržovių ir mažo riebumo pieno produktų, o daug natrio chlorido ir trans-riebalų turinčių riebių patiekalų, saldumynų, saldžių gėrimų ir raudonos mėsos vartojimas ribojamas. Prieskoniai ir žolelės turi daug potencialiai bioaktyvių medžiagų, todėl klinikiniuose tyrimuose tirta jų įtaka insulino ir lipidų koncentracijai kraujyje bei poveikis esant uždegimui.
Prieskonių mišinio įtaka postprandinei insulino ir trigliceridų koncentracijai kraujyje bei antioksidacinis jo poveikis
Atliktas pilotinis tyrimas, siekiant ištirti, ar viena didelė kartu su maistu suvartota daug antioksidantų turinčio prieskonių mišinio dozė (14 g) sukelia postprandinių (lot. post prandium – po valgio) kraujo sudėties pokyčių. Tyrime dalyvavo šeši antsvorio turintys 30–65 metų amžiaus vyrai. Prieš tyrimą paėmus jų kraujo mėginius, tiriamieji suskirstyti į dvi grupes: vienai grupei patiektas kontrolinis patiekalas, sudarytas iš desertinio biskvito, vištienos su kokosais ir sūrio duonos, o kitai – tas pats kontrolinis patiekalas, tačiau papildytas prieskonių mišiniu, sudarytu iš juodųjų pipirų, cinamono, gvazdikėlių, česnakų miltelių, imbiero, Viduržemio jūros regiono raudonėlio, paprikos, rozmarino bei ilgosios ciberžolės. Nuo tiriamųjų nebuvo įmanoma nuslėpti, kuriems teko kontrolinis, o kuriems – tiriamasis patiekalas, nes panaudotas gana gausus prieskonių mišinys. Kraujo tyrimai imti iš karto po valgio ir kas 30 minučių tol, kol surinkti 8 kraujo mėginiai. Matuota lipidų, gliukozės ir insulino koncentracija kraujyje. Siekiant gauti informacijos apie kraujo plazmos antioksidacinę gebą, analizuota jos hidrofilinių, lipofilinių ir bendra deguonies radikalų absorbcijos geba. Didesnė bendra antioksidacinė geba galėtų reikšti organizmui tenkantį mažesnį oksidacinį stresą, kuris yra daugelio lėtinių ligų priežastis. Prieskoniais ir žolelėmis papildytas maistas reikšmingai sumažino postprandinę insulino koncentraciją atspindintį plotą po kreive (angl. ROC) (21 proc., p = 0,004), o trigliceridų koncentraciją – 31 proc. (p = 0,048) (pav.). Hidrofilinių deguonies radikalų absorbcijos geba buvo 13 proc. didesnė (p = 0,02) tarp patiekalus su prieskoniais valgiusių tiriamųjų, lyginant su kontroline grupe, tuo tarpu lipofilinių ir bendra deguonies radikalų absorbcijos geba tarp grupių nesiskyrė. Bendrojo cholesterolio, DTL-Ch ir gliukozės koncentracijai kraujyje skirtingas maistas įtakos neturėjo. Remiantis gautais rezultatais, galima daryti prielaidą, kad prieskonių ir žolelių mišinys gali padėti pagerinti postprandinę insulino ir trigliceridų koncentraciją kraujyje po daug riebalų turinčio maisto valgymo bei padidinti antioaksidacinę kraujo gebą.
Cinamono poveikis lipidų koncentracijai kraujyje
Keliuose klinikiniuose tyrimuose pastebėtas teigiamas cinamono (Cinnamomum verum J. Presl, Lauraceae) poveikis lipidų koncentracijai žmonių kraujyje, nors yra paskelbtų panašaus pobūdžio tyrimų, kuriuose tokios naudos nenustatyta. Pavyzdžiui, Khan ir bendr. pranešė apie vidutinės bendrojo cholesterolio, MTL-Ch ir trigliceridų koncentracijos kraujo serume nevalgius sumažėjimą 7–30 proc. tarp 2 tipo cukriniu diabetu sergančių suaugusiųjų, kurie 40 dienų kasdien vartojo 1, 3 arba 6 g cinamono, lyginant su pacientais, vartojusiais placebą (p < 0,05). Dešimties atsitiktinių imčių kontroliuojamųjų tyrimų apie cinamono vartojimą tarp 2 tipo cukriniu diabetu sergančių pacientų metaanalizė ir sisteminė apžvalga taip pat atskleidė reikšmingą (p = 0,05) bendrojo cholesterolio (– 0,4 mmol/l), MTL-Ch (– 0,24 mmol/l) ir trigliceridų (– 0,33 mmol/l) koncentracijos sumažėjimą bei DTL-Ch (0,025 mmol/l) koncentracijos padidėjimą, kai skiriama cinamono dozė buvo nuo 120 mg/d. iki 6 g/d. Vis dėlto Markey ir bendr. savo tyrime neaptiko jokio postprandinės lipidų koncentracijos kraujo plazmoje skirtumo tarp sveikų suaugusiųjų, valgiusių riebų maistą, kuriame buvo 3 g cinamono. Ziegenfuss ir bendr. taip pat neaptiko bendrojo, MTL-Ch, DTL-Ch ir trigliceridų koncentracijų kraujyje skirtumų tarp prediabetinės būklės suaugusiųjų, kurių mityba 12 savaičių buvo papildyta 500 mg/d. cinamono ekstrakto, lyginant juos su placebo grupe.
Česnakų poveikis lipidų koncentracijai kraujyje
Atlikus 39 klinikinių tyrimų metaanalizę nustatyta, kad česnakai (Allium sativum L., Amaryllidaceae) buvo efektyvūs mažinant bendrojo cholesterolio (0,43 mmol/l sumažėjimas, p < 0,001) ir MTL-Ch koncentraciją (0,23 mmol/l sumažėjimas, p = 0,02) kraujo serume ir turėjo neženklų teigiamą poveikį DTL-Ch koncentracijai (0,02 mmol/l padidėjimas, p = 0,02) tarp padidėjusią bendrojo cholesterolio koncentraciją (> 5,1 mmol/l) turinčių pacientų. Kasdienės česnakų dozės, naudotos šiuose tyrimuose, varijavo nuo 600 iki 5600 mg česnakų miltelių, nuo 9 iki 18 mg česnakų aliejaus, nuo 1000 iki 7200 mg brandintų česnakų ekstrakto ir nuo 4 iki 10 g žalių česnakų. Aštuonių procentų bendrojo cholesterolio koncentracijos sumažėjimas vartojant česnakus laikomas kliniškai reikšmingu ir yra siejamas su 38 proc. vainikinių kraujagyslių komplikacijų rizikos sumažėjimu tarp 50 metų amžiaus sulaukusių suaugusiųjų. Nors česnakų preparatai gerai toleruojami, lyginant su medikamentinį gydymą kartais lydinčiais nepageidaujamais reiškiniais, tačiau iki šiol nėra išsiaiškinta, ar česnakų vartojimas sumažina širdies ir kraujagyslių ligų komplikacijų ar mirštamumo riziką, todėl reikalingi tolesni tyrimai šia tema.
Išvados
Prieskoniai ir žolelės turi daug sudedamųjų medžiagų, kurios gali sumažinti uždegimą ir pagerinti kraujo rodiklius, siejamus su padidėjusia širdies ir kraujagyslių ligų rizika. Visgi literatūros šaltinių, galinčių pagrįsti šį poveikį, dar nėra pakankamai, o klinikiniai duomenys nėra išsamūs. Teigiamas prieskonių ir žolelių poveikis kraujagyslėms ir jų veiksmingumas bei saugumas, lyginant su įprastu medikamentiniu gydymu, atskleidžia naują erdvę moksliniams tyrimams, ypač žinant, kokią didelę reikšmę visuomenės sveikatai turi širdies ir kraujagyslių ligos.
Pagal West SG, Skulas-Ray AC. Spices and Herbs May Improve Cardiovascular Risk Factors. Nutrition Today. 2014;49(5S):S8–9 parengė gyd. R. Rimaitis