Minesotos magnetinio rezonanso tyrimų centro mokslininkai aptiko nedidelę neuronų populiaciją, atsakingą už laiko pojūtį. Tyrime primatams buvo sudarytos sąlygos orientuotis laike tik pagal vidinį laiko pojūtį. Buvo pašalinti visi laiko tėkmės „sufleriai“.
Beždžionėlės buvo išmokytos judinti akis tam tikrais intervalais. Mokslininkai nustebo, kai pamatė, kaip primatai jaučia laiką be jokių išorinių, laiką išduodančių, dirgiklių. Aptikta, kad vidinis laiko pojūtis kyla aktyvinant šoninę tarpmomeninę smegenų (LIP – lateral intraparietal area) sritį. Įdomu tai, kad LIP aktyvumas, vertintas kituose tyrimuose, kai nepavyko pašalinti visų išorinių dirgiklių, buvo kitoks nei šiame bandyme.
„Svarbiausia, kad gyvūnų laiko pojūčio tikslumas priklausė nuo to, kiek LIP buvo aktyvus. Susidaro įspūdis, kad aktyvus LIP ir yra vidinis laikrodis“, – samprotavo tyrimo vadovas prof. Geofrrey Ghose.
Vystant tyrimo modelį, lyginami anksčiau atlikti tyrimai, ir visuose nustatyta, kad nėra vienos „centrinio laikrodžio“ zonos. Tačiau paaiškėjo, kad skirtingos smegenų dalys veikia vienodu ritmu, nepriklausomai viena nuo kitos „jaučia“ laiko tėkmę vienodai.
Viena svarbi tolesnių tyrimų kryptis yra išsiaiškinti, kaip atsiranda tokie tikslūs laiko nustatymo signalai – ar tai yra praktikos ir mokymosi pasekmė.
PLoS Biology, 2012; 10 (10): e1001413 DOI: 10.1371/journal.pbio.1001413