- Kam reikalingos kepenys? Iki pat XX amžiaus pradžios mitybos reikšmė širdies ir kraujagyslių sistemai buvo nežinoma, jai nebuvo teikiama jokios reikšmės. To meto Praktiniuose sveikatos patarimuose širdies ir kraujagyslių sistema apibūdinama kaip paprasčiausias mechanizmas, gabenantis maisto medžiagas svarbioms kūno dalims.
- Supratimas atėjo ne iš karto? Mitybos įtaka širdžiai ir kraujagyslėms pripažinta XX amžiaus 6-o dešimtmečio pabaigoje, bet tik 7-o dešimtmečio viduryje, paskelbus Septynių šalių epidemiologinį tyrimą (angl. Seven Countries Epidemiological study), pradėta suprasti išskirtinę jos reikšmę. Šiuo tyrimu pirmą kartą buvo nustatytas mitybos ir širdies ir kraujagyslių ligų ryšys ir rekomenduota vengti vartoti sočiųjų riebalų rūgščių. Dabar šios rekomendacijos nebėra visuotinės, pavyzdžiui, jos negalioja kalbant apie sočiąsias riebalų rūgštis, esančias sūriuose ar riešutuose.
- Visko negalime atsisakyti. Moterų sveikatos iniciatyvinis tyrimas (angl. Women,s Health Initiative study), kuriame dalyvavusios moterys, vartojusios mažiau riebalų ir daugiau vaisių bei daržovių, nesumažino savo širdies ir kraujagyslių ligų (ŠKL) rizikos ir insulto grėsmės, lyginant su kontrolinės grupės moterimis, suponavo klaidingą išvadą, neva mityba neturi įtakos širdies ir kraujagyslių sveikatai. Tokią išvadą suformavo tai, kad abiejų grupių moterys jau iki tyrimo laikėsi „širdžiai sveikos“ dietos, todėl tyrime intervencinės grupės moterų mityba tik truputį pagerėjo, o po 6 metų abiejų grupių moterų ŠKL rizika mažai tesiskyrė. Palyginti sveika mityba, kurios laikėsi kontrolinės grupės moterys, matyt, lėmė tai, kad tyrimo pabaigoje jos 30 proc. mažiau sirgo ŠKL, nei buvo prognozuojama tyrimo pradžioje. Tai rodo, kad mityba vis dėlto turi įtakos širdies ir kraujagyslių sistemai.
- Ką galima pakeisti? Mityba galime keisti 5 iš 7 svarbiausių, keičiamųjų, ŠKL rizikos veiksnių: hipertenziją, hipertrigliceridemiją, hipercholesterolemiją, nutukimą ir cukrinį diabetą.
- Kodėl ilgai apie tai tylėta? Prireikė daugiau nei 30 metų, kol maisto gamybos procese naudojami vadinamieji trans– riebalai buvo pripažinti kenksmingais sveikatai. Dar 16 metų turėjo praeiti, kol JAV maisto ir vaistų tarnyba (FDA) įpareigojo gamintojus maisto produktų etiketėse nurodyti jų sudėtyje esančius trans– riebalus.
- Ką dar galima pridurti apie mitybą? Patarčiau vėl pasidėti ant stalo druskos barstiklį. Maistą gaminkite be druskos, o po to, valgydami, užsiberkite druskos ant paruošto patiekalo pagal skonį. Taip suvartojamo natrio kiekį galima sumažinti iki 50 proc.
- Kas per daug, tas nesveika. Kartais persistengti tikrai nėra gerai. JAV atliktas Nacionalinio sveikatos ir mitybos įvertinimo tyrimas (angl. National Health and Nutrition Examination Survey) parodė, kad daugelis amerikiečių viršija mitybos specialistų rekomenduojamus maisto medžiagų kiekius: kietųjų (solidinių) riebalų – 281 proc. rekomenduojamo kiekio, grynųjų kalorijų ir kietųjų riebalų ir saldumynų (cukrų) – 280 proc., papildomo cukraus – 240 proc., natrio – 230 proc., rafinuotų miltinių patiekalų – 200 proc., sočiųjų riebalų rūgščių – 158 proc. To, ko reikėtų vartoti daugiau, amerikiečiai vartoja per mažai: rupaus malimo grūdinių patiekalų – tik 15 proc. rekomenduojamo kiekio, dietinių skaidulų – 40 proc., vaisių – 42 proc., daržovių – 62 proc.
- Anksčiau buvo geriau. Minėto Nacionalinio sveikatos ir mitybos įvertinimo tyrimo duomenimis, jei amerikiečių mityba dabar būtų tokia kaip praėjusio amžiaus 8-o dešimtmečio pradžioje, kiekvienas JAV gyventojas per dieną suvartotų vidutiniškai po 2300 mg valgomosios druskos.
- Bet ne viskas ir anuomet buvo geriau. Ne viskas. Pavyzdžiui, vandens amerikiečiai gerdavo per mažai. Specialistai rekomenduoja per dieną išgerti 8 stiklines vandens, bet žmonės šių rekomendacijų nepaisė, nes nuo seno buvo gajus požiūris, kad vanduo tukina (!). Buvo manoma, kad vandens vartojimas susijęs su XIX amžiaus viduryje kilusia nutukimo epidemija.
- Gera reputacija subliuško. Ankstesnis susižavėjimas omega-3 riebalų rūgštimis dabar blanksta. Naujausi tyrimai parodė, kad papildomas omega-3 riebalų rūgščių vartojimas nesumažina ŠKL rizikos. Toks reputacijos sumenkinimas, žinoma, perdėtas. Kaip pamatinis kasdienės mitybos ingredientas, omega-3 riebalų rūgštys yra labai svarbios širdies ir kraujagyslių sveikatai. Omega-3 riebalų rūgščių papildai, matyt, būtų naudingi asmenims, kurių mityba nėra visavertė.
- Mama buvo teisi. Ji sakydavo: valgyk vaisių, daržovių. Dabar visi žinome, kad vaisiai ir daržovės mažina riziką mirti nuo išeminės širdies ligos.
- Nedarykime klaidos. Valgykite ir kiaušinius. Dabar įrodyta, kad kiaušiniai neskatina širdies ir kraujagyslių ligų. Atvirkščiai, valgant kiaušinius aterosklerozės rizika ne tik nepadidėja, bet netgi gali sumažėti, nes organizme padaugėja didelio tankio lipoproteinų cholesterolio ir kitų naudingų didžiųjų cholesterolio molekulių.
- Gerų dalykų valgome per daug. Dabar žmogus rafinuoto cukraus suvalgo du kartus daugiau nei prieš 100 metų. Saldu yra skanu, bet per daug nėra sveika, net jei stengiamasi valgyti neriebių produktų. Nustatyta, kad sočiąsias riebalų rūgštis pakeitus angliavandeniais, išeminės širdies ligos rizika ne tik nesumažėja, bet netgi gali padidėti.
- Jei vienus pakeistume kitais? Pakeitus sočiuosius riebalus polinesočiaisiais, kitaip nei angliavandeniais, išeminės širdies ligos riziką galima sumažinti.
- Nedaug riešutų – irgi naudinga. Nustatyta, kad, valgant riešutų keletą sykių per savaitę, išeminės širdies ligos rizika sumažėja 24 proc., o insulto rizika – 13 proc.
- Nekreipk dėmesio į kitus. Atsakymai į klausimus, ką naudinga valgyti, o ką nelabai, neturėtų remtis mūsų trumparegišku požiūriu į mitybą ir cholesterolį. Pavyzdžiui, vadinamoji Viduržemio jūros regiono dieta nors ir nesumažina bendrojo cholesterolio ir mažo tankio lipoproteinų kiekio, esti veiksminga išeminės širdies ligos profilaktikai.
- Nedaug tepažengėme į priekį. Prieš šešis dešimtmečius pacientams, sergantiems širdies nepakankamumu, buvo rekomenduojama riboti druskos vartojimą. Dabar druskos ribojimą sergantiesiems širdies nepakankamumu rekomenduoja ekspertų parengtos rekomendacijos.
- Ateitis prasideda šiandien. Tikėtina, kad idealios sudėties „širdžiai sveika“ mityba kiekvienam žmogui yra individuali, priklauso nuo genų. Vieniems žmonėms, labiau nei kitiems, naudingas mažai sočiųjų riebalų rūgščių ar angliavandenių turintis maistas, dar kitiems naudingiau papildomai vartoti omega-3 riebalų rūgščių. Kai kurie pastebi, kad vartojant daugiau angliavandenių nesumažėjo didelio tankio („gerojo“) cholesterolio.
- Nežaisk su sėkme. Šokoladas ir ledai – du dažniausiai rekomenduojami produktai pažeistoms širdims gydyti. Kiekis parenkamas individualiai. Paguodžiantis faktas: šokolade esanti stearino rūgštis, priklausanti sotiesiems riebalams, nedaro įtakos cholesterolio kiekiui, galbūt netgi jį mažina.
- O gal yra kitaip? Gal tai, ką čia kalbėjome apie mitybą, yra tik prielaidos? Galbūt daugelis teiginių apie mitybą ir širdies ir kraujagyslių ligas per ateinančius 5 metus bus peržiūrėti ir pataisyti? Taigi kitas mūsų straipsnis galėtų vadintis maždaug taip: „Dvidešimt dalykų, kuriuos mes manėme žinantys apie mitybą ir širdies ir kraujagyslių ligas“.
Parengta pagal „20 Things You Didn’t Know About Nutrition and Cardiovascular Disease“. Journal of Cardiovascular Nursing, Vol.30, No 3, 2015.