Skausmas, ūmus ar lėtinis arba jų derinys, yra universali problema, paveikianti daugiau nei 1,5 mlrd. žmonių visame pasaulyje, daugiau nei 116 mln. JAV ir daugiau kaip 164 mln. žmonių Europoje ir Izraelyje kartu. Ekonominiai jo kaštai visuomenei yra stulbinantys, manoma, kad apie 560–635 mlrd. dolerių kasmet vien tik JAV, skaičiuojant tiesiogines gydymo išlaidas bei prarastą darbingumą. Papildomos problemos yra opiatų ir kitų potencialiai priklausomybę bei kitus šalutinius poveikius sukeliančių medžiagų perdėtas išrašymas, skatinantis narkomaniją ir socialines problemas, susijusias su piktnaudžiavimu ir potraukiu medžiagoms, kas nutiko dėl 600 proc. daugiau išrašomų opioidų JAV 1997–2007 metais bei lėmė 300 proc. daugiau mirčių.
Tačiau didžiausi gydymo kaštai tenka skausmą kenčiantiems pacientams, kurie kartu patiria nerimą, depresiją, miego sutrikimus, blogėjančius tarpasmeninius santykius, todėl smarkiai pablogėja bendra gyvenimo kokybė. Tad kol vis dar siekiama nustatyti vidines ir aplinkos priežastis, kurios sukelia skausmą, lieka daug neišspręstų klausimų skausmo valdymo sistemoje, įskaitant skausmo diagnostiką, vaistų monitoringą, skausmo įvertinimo ir terapinių intervencijų taikymą.
Tad kol vis dar vyksta XXI amžiaus technologinė revoliucija, medicina tęsia savo senovines, nanomedicinos precedento neturinčias galimybes naujų skausmo vertinimo, diagnostikos ir gydymo galimybių fone ir gali padėti spręsti daugelį nepatenkintų poreikių valdant skausmą. Sėkminga nanomedicinos integracija į klinikinę praktiką reikalinga didelio tarpdisciplininio bendradarbiavimo kiekvienu aspektu, įskaitant sveikatos priežiūros specialistus, inžinierius, mokslininkus, vyriausybės ir reguliavimo institucijas, taip pat akademines bendruomenes.
Michael Sprintz,, Ennio Tasciotti, Massimo Allegri, Alessandro Grattoni, Larry C. Driver, Mauro Ferrari. European Journal of Pain Supplements 5 (2011) 317–322