Italijoje griežtėja baudos už nelegalius abortus

Apklausos rodo, kad net 7 iš 10 Italijos gydytojų ginekologų yra griežtai nusiteikę prieš abortus – atsisako juos daryti. Kadangi pastaraisiais metais ėmė daugėti persileidimų, yra gytytojų, kurie tvirtina, kad tai susiję su Vyriausybės sprendimu uždrausti abortus, nes tuomet nėščiosios abortus darosi nelegaliose įstaigose. Taip pat manoma, kad moterys gali pačios bandyti atsikratyti vaisiaus – visomis įmanomomis priemonėmis siekia persileidimo.
Moterys, kurios įtariamos atlikusios nelegalų abortą, baudžiamos didesne nei 10 tūkst. eurų bauda. Anksčiau už tokį nusikaltimą buvo skiriama simbolinė bauda – 51 euras.

Anot vietos gydytojų, nemažai nėščių moterų į klinikas atvyksta išgėrusios medikamentų, kurie gali sukelti persileidimą. Duomenys esą rodo, kad dalis ginekologų atsisako daryti abortus.

Per tris dešimtmečius Italijoje abortų skaičius sumažėjo dvigubai, tačiau nepaisant to, per tą patį laikotarpį padaugėjo persileidimų.

Kitų institucijų atstovų nuomone, išaugęs persileidimų skaičius rodo, jog moterys susilaukia vaikų vyresniame amžiuje.
 
Šiais metais pasaulinei tyrimų bendrovei „Ipsos poll“ atlikus apklausas Italijoje, Belgijoje, Lenkijoje, Švedijoje, Vengrijoje, Prancūzijoje, D.Britanijoje ir Ispanijoje paaiškėjo, kad italai – vieni labiausiai prieštaraujančių abortų įteisinimui, nebent nėštumas grėstų moters gyvybei.

Kai kurie italų gydytojai teigia atsisakantys daryti abortus ne dėl religinių ar teisinių dalykų, bet norėdami išlaikyti profesinį autoritetą.

Abortai Italijoje buvo legalizuoti 1978-aisiais. Pagal įstatymus chirurginiu arba medikamentiniu būdu legaliai atlikti abortą gydytojai gali moteriai, besilaukiančiai iki 90 dienų. Vėliau legali procedūra galima tik  įrodžius rimtą vaisiaus patologiją arba pavojų motinos fizinei ar psichinei sveikatai.


Abortų skaičius Europos šalyse per metus 1000 moterų (15–44 m.)
Vokietijoje – 6,1
Lietuvoje – 9,8
Danijoje – 12,1
Latvijoje – 15,6
Prancūzijoje – 17,4
Švedijoje – 20,8

 

emedicina.lt inf.