Daiktų internetas – prie tinklo prijungti įrenginiai su pažangiosiomis funkcijomis – sparčiai skinasi kelią medicinoje. IBM ir „Pfizer“ bendrovės paskelbė pradedančios bendradarbiauti, kad sukurtų itin sparčią duomenų analizės sistemą, leidžiančią iš esmės pakeisti Parkinsono ligos gydymą.
O JAV universitetinėse ligoninėse jau išbandomos daiktų interneto sistemos, leidžiančios skirti tikslų gydymą sunkiems ligoniams intensyvios slaugos skyriuose bei pirma laiko gimusiems kūdikiams.
Analizuos ligonių savijautą
Parkinsono liga – vienu dažniausių neurodegeneracinių sutrikimų – pasaulyje serga nuo 7 iki 10 milijonų žmonių. Skaičiuojama, kad Lietuvoje Parkinsono liga suserga 300 iš 100 000 gyventojų ir jų skaičius, ilgėjant vidutinei gyvenimo trukmei, vis auga.
„Parkinsono ligos gydymas itin sudėtingas, nes reikia nuolat koreguoti vaistus ir jo dozes atsižvelgiant į paciento organizmo reakciją bei ligos eigą. IBM ir „Pfizer“ sieks sukurti įvarius jutiklius sujungiančią sistemą, kuri leistų analizuoti skirtingus savijautos požymius: paciento motorines funkcijas, gebėjimą pažinti aplinką, miegą, taip pat tokius kasdienius dalykus kaip gebėjimas apsirengti ar pavalgyti. Dirbtinio intelekto pagal šiuos duomenis aprengtos įžvalgos padėtų gydytojams suprasti, kaip vienas ar kitas gydymas veikia ligos progresavimą, ir parinkti tinkamiausius vaistus bei jų dozavimą. Šie duomenys, manoma, taip pat padės kuriant naujus medikamentus“, – apie tai, kaip daiktų internetas gali pakeisti medicinos pasaulį, pasakoja IBM atstovas viešajam sektoriui Lietuvoje Gytis Nemanis.
Planuojama, kad daiktų interneto sistemą, skirtą Parkinsono ligai gydyti, sudarys keletas nešiojamų jutiklių, kurie netrukdys pacientui, tačiau kartu surinks pakankamai informacijos IBM „Watson“ dirbtinio intelekto platformai, kuri juos analizuos ir teiks pastebėjimus gydytojams. Tikimasi, kad sistema jau artimiausiu metu žengs į klinikinių bandymų stadiją.
Apie ligas perspės iš anksto
Parkinsono ligos gydymas – tik viena iš daugelio sričių, į kurias šiandien žengia daiktų internetas ir dirbtinis intelektas, gebantis akimirksniu analizuoti didžiulius duomenų kiekius ir rasti žmogui dažnai nepastebimus priežastinius ryšius. Specialistai prognozuoja, kad šios technologijos per artimiausius penkerius metus gali iš esmės pakeisti mediciną.
„Šiuolaikinės technologijos jau leidžia kasdienius daiktus, tokius kaip mobilusis telefonas ar populiarėjantys išmanieji laikrodžiai, kiti išmanieji nešiojami įrenginiai, paversti jutikliais, leidžiančiais iš anksto diagnozuoti ligą ar jos priepuolius. Ateityje tai leis medikams gydyti žmones proaktyviai, užbėgant ligai už akių. Manau, proaktyvi medicina, padedanti efektyviau išnaudoti sveikatos priežiūrai skiriamas lėšas, turės tapti vienu iš Lietuvos sveikatos sistemos akcentų“, – sako Lietuvos sveikatos apsaugos ministras Juras Požėla.
Šiuo metu mokslininkų tobulinamos sistemos apie gresiančią ligą ar jos priepuolį galės perspėti iš anksto. Ontarijo universitetas, naudodamasis IBM analitikos technologija, kuria sistemą, kuri pagal žmogui sunkiai pastebimus simptomus galės prieš 24 val. pranešti apie neišnešiotiems kūdikiams gresiantį sepsį. Panaši sistema testuojama ir Emorio universitete, tik ten daiktų internetas ir IBM sukurtas dirbtinis intelektas padės gydyti ligonius intensyvios slaugos skyriuose.
Šiemet taip pat pranešta, kad su insulino pompas ir gliukozės matuoklius gaminančia bendrove „Medtronic“ IBM, pasitelkusi „Watson“ dirbtinio intelekto galimybes, šiuo metu kuria programėlę, kuri iš esmės pakeis 415 mln. žmonių, sergančių pirmojo ir antrojo tipo cukriniu diabetu, gyvenimą.
Analizuodamas iš insulino pompų ir gliukozės matuoklių gaunamus duomenis „Watson“, manoma, galės iš anksto perspėti apie būsimą cukraus kiekio kraujyje sumažėjimą. Atliktas bandymas su 600 pacientų duomenimis parodė, kad IBM sukurtas dirbtinis intelektas būsimą problemą gali numatyti likus trims valandoms iki cukraus kiekio sumažėjimo. Planuojama, kad programa bus pristatyta dar šią vasarą.