Tarptautinio masto grėsmės sveikatai kelia esminių problemų tiek išsivysčiusioms, tiek besivystančioms šalims. Dėl užkrato pernešėjų plitimo ir išvystytų spartaus susisiekimo linijų žemynuose ir tarp jų ligų židiniai gali greitai išplisti į visas pasaulio dalis. Be didelio neigiamo poveikio žmonių sveikatai, dažnai taip pat galimi ir esminiai socialiniai ir ekonominiai sukrėtimai.
Todėl gera gynybos priemonė yra patikimos parengties kultūra ir geri pagrindiniai pajėgumai – stebėjimo, pranešimo, įspėjimo sistemos bei atsako mechanizmai, skirti žmonių ir gyvūnų sveikatai. Koordinuojant ES valstybių narių atsako į tokias grėsmes veiksmus užtikrinama, kad priemonės, kurių imamasi nacionaliniu lygmeniu, būtų suderinamos tarpusavyje ir vienos kitas stiprintų.
Nors rizika, kad Zikos virusą uodai tiesiogiai perduos žmogui, Europoje yra minimali, ES palaiko glaudžius ryšius su Europos ligų prevencijos ir kontrolės centru, valstybių narių valdžios institucijomis, turizmo ir transporto sektoriais, JAV ligų kontrolės ir prevencijos centru bei kitomis atitinkamomis tarptautinėmis ir europinėmis sveikatos priežiūros institucijomis nuo tada, kai dabartinis Zikos viruso protrūkis buvo užfiksuotas pirmą kartą, kad padėtų valstybėms narėms kuo geriau jam pasirengti. Remdamasis Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro parengtu rizikos vertinimu, ES sveikatos saugumo komitetas išnagrinėjo koordinuotas reagavimo į protrūkį priemones. Jos šiuo metu koreguojamas, nes liga plinta į Aziją.
Mūsų reagavimo galimybės buvo pagerintos prieš trejus metus priėmus Sprendimą 1082/2013/ES dėl didelių tarpvalstybinio pobūdžio grėsmių sveikatai ir neseniai įsteigus Europos medicinos korpusą, kad būtų galima mobilizuoti medicinos ir visuomenės sveikatos ekspertus Europos Sąjungoje ir už jos ribų kovai su pasaulinėmis sveikatos problemomis.
Komisija siekia paspartinti tarptautinių sveikatos taisyklių įgyvendinimą ir prisideda prie Pasaulio sveikatos organizacijos ir kitų grupių darbo gerinti pasirengimą sveikatos krizėms visame pasaulyje ir galimybes reaguoti į biologines ir chemines grėsmes, branduolinio terorizmo grėsmes ir gripo pandemiją. Be to, Komisijos Nelaimių rizikos valdymo žinių centras siekia padidinti ES ir valstybių narių gebėjimus atsispirti nelaimėms ir jų pajėgumus užkirsti kelią ekstremalioms situacijoms, joms pasirengti ir į jas reaguoti.
Sprendimu dėl tarpvalstybinio pobūdžio grėsmių taip pat gerinamas parengties priemonių koordinavimas ES ir sudaromos galimybės reguliariai teikti ataskaitas ir nustatyti, ką būtų galima tobulinti. Jame numatyta galimybė valstybėms narėms bendrai pirkti medicinines reagavimo priemones – šis mechanizmas šiuo metu sėkmingai diegiamas.
Kiti pavyzdžiai, kaip valstybėms narėms gali būti naudinga drauge spręsti bendras problemas, yra plati skiepijimo programa, atsparumo antimikrobinėms medžiagoms prevencijos užtikrinimas, taip pat ŽIV, hepatito ir tuberkuliozės prevencijos gerinimas.
Baigiant galima pasakyti, kad prevencijos ir parengties užkrečiamųjų ligų protrūkiams ir kitoms grėsmėms sveikatai svarba privalo būti tinkamai įvertinta ir ji yra esminis piliečių ir visuomenės apsaugos aspektas.
Nuotraukoje –
Europos Komisijos Visuomenės sveikatos ir krizių valdymo direktorato direktorius John F. Ryan