EK ragina ES glaudžiau bendradarbiauti kovojant su ligomis, kurių galima išvengti skiepijant

Skiepai visame pasaulyje kasmet išgelbėja 1–3 mln. gyvybių. Šiuo metu, pasak Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro, kai kurios ES šalys susiduria su neregėto masto tymų protrūkiais ir padažnėjusiais ligų, kurių galima išvengti skiepijant, atvejais, nes skiepijimo mastas yra nepakankamas. Vaikai ir suaugusieji ES vis dar miršta nuo šių ligų. Per 12 mėnesių laikotarpį nuo 2017 m. kovo 1 d. iki 2018 m. vasario 28 d. per Europos stebėjimo sistemą pranešta apie 14 813 susirgimų tymais atvejų. Kiek žinoma, 86 proc. susirgusiųjų buvo neskiepyti. Be to, Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro skaičiavimu, kasmet nuo gripo miršta ne mažiau kaip 40 000 žmonių, iš dalies dėl nepakankamos skiepijimo aprėpties.

 

Už sveikatą ir maisto saugą atsakingas Europos Komisijos narys Vytenis Andriukaitis: „Skiepai yra viena veiksmingiausių ir ekonomiškai efektyviausių XX-ame amžiuje sukurtų visuomenės sveikatos priemonių . Pats esu gydytojas, todėl mane ypač liūdina tai, kad vaikai miršta dėl neišnaudotos galimybės pasiskiepyti, dėl nepasitikėjimo skiepais ar dėl vakcinų trūkumo. Infekcinių ligų nesustabdo šalių sienos. Vienos valstybės silpnas imunizavimas kelia grėsmę visos ES piliečių sveikatai ir saugai. Todėl mums visiems naudinga bendradarbiauti šioje srityje. Saugokime savo vaikus, skiepykime juos!“.

 

Šiandien Europos Komisija teikia pasiūlymą, dėmesį sutelkiant į šiuos tris prioritetus: 1. nepasitikėjimo skiepais problemos sprendimą ir skiepijimo aprėpties didinimą; 2. darnią skiepijimo politiką ES ir 3. ES masto koordinavimą ir indėlį į visuotinę sveikatą. Šiandienos pasiūlyme išskiriami tokie veiksmai, kaip pavyzdžiui,:

  • iki 2020 m. sukurti ir įgyvendinti nacionalinius ir (arba) regioninius skiepijimo planus, įskaitant bent 95 proc. skiepijimo nuo tymų aprėptį;
  • atlikinėti reguliarius skiepijimo statuso tikrinimus ir sudaryti galimybes pasiskiepyti įvairiais gyvenimo etapais, pavyzdžiui, mokyklose ir darbo vietose;
  • pristatyti galimybę įvesti skiepų kortelę, kurios duomenis būtų lengva elektroniniu būdu perduoti į kitas šalis;
  • iki 2019 m. sukurti Europos informavimo apie skiepijimą portalą, kuriame būtų pateikiami skaidrūs ir nauji įrodymai apie skiepų naudą ir saugą;
  • mažinti vakcinų trūkumo riziką sukuriant virtualią Europos duomenų saugyklą „EU data warehouse“, kurioje būtų kaupiama informacija apie vakcinų atsargas ir poreikį, siekiant supaprastinti savanorišką keitimąsi informacija apie turimas atsargas ir apie svarbiausių vakcinų trūkumą;
  • sukurti Europos informacijos mainų sistemą, siekiant sukaupti duomenų pagrindinių skiepų ES tvarkaraščio gairėms iki 2020 m. parengti – tose gairėse turėtų būti nurodytos vakcinų dozės ir skiepijimo amžius, kuriems pritaria visos ES valstybės narės.

 

Dabar šį Europos Komisijos pasiūlymą aptars Taryba – siekiama, kad jis būtų priimtas iki 2018 m. pabaigos ir įsigaliotų nedelsiant.

 

 

 

Daugiau informacijos: http://europa.eu/!yN89qT