Naujausi tyrimai rodo, kad antihipertenzinė terapija, mažinanti padidėjusį kraujospūdį, sumažina vyresnio amžiaus žmonių riziką susirgti Alzheimerio liga ir demencija. Tokiu naudingu poveikiu pasižymi kai kurių klasių antihipertenziniai vaistai. Vienas tyrimo vadovų, Nacionalinio senėjimo instituto (Betesda, Merilendo valstija, JAV) prof. Jie Ding sako, kad mokslininkai iki šiol nesutaria, kas labiau mažina demencijos riziką vyresniame amžiuje – antihipertenzinis gydymas per se ar specifinių antihipertenzinių vaistų vartojimas. Šio tyrimo rezultatai buvo pristatyti 2018 m. Tarptautinės Alzheimerio ligos asociacijos konferencijoje (AAIC).
Tyrime buvo atlikta 6 ilgalaikių perspektyviųjų kohortinių tyrimų (Age, Gene/Environment Susceptibility-Reykjavik Study; Atherosclerosis Risk in Communities Study; Framingham Heart Study; Honolulu-Asia Aging Study; Rotterdam Study; and 3-C tyrimas) metaanalizė.
Stebėjimo laikotarpis truko 22 metus. Išanalizuoti 31 090 demencija anksčiau nesirgusių 55 metų ir vyresnių žmonių klinikiniai duomenys, įvertinta Alzheimerio ligos dažnumo priklausomybė nuo vartotų antihipertenzinių vaistų, kraujospūdžio dydžio, antihipertenzinių vaistų vartojimo.
Įvertinti 5 farmakologinių klasių vaistai: AKF inhibitoriai, angiotenzino II receptorių blokatoriai (ARB), beta adrenoblokatoriai (BAB), kalcio kanalų blokatoriai (KKB), diuretikai. Kraujospūdis 140/90 mm Hg arba didesnis įvertintas kaip didelis pradinis, o mažesnis už šį – kaip normalus pradinis, neatsižvelgiant į antihipertenzinių vaistų vartojimą.
Įvertinus rezultatus, paaiškėjo, kad per 22 stebėjimo metus 3728 tyrimo dalyviams išsivystė demencija, o 1741 – Alzheimerio liga. Didelio pagrindinio kraujospūdžio grupėje nepriklausomai nuo vartotų antihipertenzinių vaistų klasės buvo mažesnė demencijos nuo visų priežasčių ir Alzheimerio ligos rizika palyginti su vaistų nevartojusių pacientų grupe (atitinkamai abiejose grupėse santykinė rizika buvo mažesnė: 0,88 vs 0,85). Demencijos ir Alzheimerio ligos sumažėjimo nenustatyta antihipertenzinių vaistų nevartojusių ir normalų pradinį kraujospūdį turėjusių tyrimo dalyvių grupėse.
Alzheimerio ligos asociacijos mokslo programų ir pagalbos neįgaliesiems padalinio direktorė prof. Keith Fargo sako, kad analizės rezultatai įdomūs, ypač jeigu juos palygintume su kito 2018 metais paskelbto tyrimo SPRINT MIND rezultatais.
SPRINT MIND tyrimas parodė, kad agresyvus sistolinio kraujospūdžio mažinimas iki 120 mm Hg reikšmingai sumažino lengvo pažinimo funkcijos sutrikimo atsiradimo riziką.
Dr. Fargo teigimu, šioji naujausia metaanalizė ypač reikšminga dėl savo dydžio: ji apėmė 31 tūkst. pacientų klinikinius duomenis. Metaanalizė nustatė statistiškai reikšmingą demencijos atsiradimo rizikos skirtumą antihipertenzinius vaistus vartojusių ir nevartojusių pacientų grupėse. Taigi šioji metaanalizė užpildė mūsų žinių spragas apie antihipertenzinio gydymo įtaką demencijos atsiradimui, likusias po SPRINT MIND tyrimo.
Metaanalizė taip pat parodė, kad kraujospūdžio mažinimas sumažina ne tik demencijos, bet ir Alzheimerio ligos riziką. Visai tikėtina, kad Alzheimerio ligos pradžią galima atitolinti veiksmingai gydant hipertenziją. Tai vilčių teikianti žinia.
Svarbu paminėti, kad metaanalizė neturėjo komercinio atspalvio, tyrimo autoriai nurodė neturėję finansinių įsipareigojimų.
2018 m. Tarptautinė Alzheimerio ligos asociacijos konferencija (AAIC), 25142 skirsnis. Pristatyta 2018 m. liepos 24 d.