Europos Komisija ir Vyriausiasis įgaliotinis šiandien priimtame bendrame komunikate įvertino, kaip sekėsi kovoti su dezinformacija apie koronaviruso pandemiją, ir siūlo tolesnius veiksmus po to, kai 2020 m. kovo mėn. ES valstybių narių vadovai pavedė ryžtingai kovoti su dezinformacija ir stiprinti Europos visuomenės atsparumą.
Koronaviruso pandemiją lydėjo didžiulė melagingos ar klaidinančios informacijos lavina, įskaitant užsienio jėgų bandymus paveikti ES piliečius ir kištis į ES diskusijas. Norint, kad ES būtų stipresnė ir atsparesnė, reikia:
· Suprasti. Svarbu atskirti neteisėtą turinį nuo žalingo turinio, kuris nėra neteisėtas. Be to, sunku nubrėžti ribą tarp įvairių melagingo ar klaidinančio turinio formų, t. y. atskirti sąmoningą dezinformaciją nuo klaidingos informacijos, kuri gali būti paskleista netyčia. Įvairi ir motyvacija: nuo kryptingų bandymų daryti poveikį, kurio siekia užsienio jėgos, iki grynai ekonominių motyvų.
· Vykdyti komunikaciją. Per krizę ES intensyviau informavo piliečius apie krizę ir glaudžiau bendradarbiavo su kitais tarptautiniais subjektais kovos su dezinformacija klausimais. Europos Komisija skelbė mitų apie koronavirusą paneigimus, ir jie sulaukė daugiau kaip 7 mln. peržiūrų. Europos išorės veiksmų tarnyba kartu su Europos Komisija suaktyvino strateginę komunikaciją ir viešąją diplomatiją trečiosiose valstybėse, taip pat ir ES kaimyninėse šalyse. Užsienio subjektai ir tam tikros trečiosios valstybės, visų pirma Rusija ir Kinija, vykdė kryptingas įtakos operacijas ir dezinformacijos kampanijas Europos Sąjungoje, jos kaimynėse ir visame pasaulyje. Pavyzdžiui, Europos išorės veiksmų tarnybos Strateginės komunikacijos Rytų kaimynystės šalyse darbo grupė nustatė ir svetainėje „EUvsDisinfo“ demaskavo daugiau kaip 550 dezinformacijos naratyvų iš Kremliui artimų šaltinių.
· Bendradarbiauti su Europos Parlamentui ir Taryba ir tarp ES institucijų ir valstybių narių, su tarptautiniais partneriais, taip pat pilietinės visuomenės subjektais, nepriklausoma žiniasklaida ir žurnalistais trečiosiose valstybėse, interneto platformomis.
· Užtikrinti skaidrumą. Europos Komisija atidžiai stebėjo, kokių veiksmų imasi interneto platformos pagal Kovos su dezinformacija praktikos kodeksą. Reikia didesnės atskaitomybės, t.y. platformos turėtų teikti mėnesines ataskaitas su išsamesniais duomenimis, kaip stengtasi palengvinti patikimo turinio sklaidą ir riboti su koronavirusu susijusią dezinformaciją ir reklamą. Jos taip pat turėtų aktyviau bendradarbiauti su visomis kalbomis skelbiamų faktų tikrintojais visose valstybėse narėse ir mokslininkais ir skaidriau rodyti, kaip laikosi savo politikos įspėti dezinformuojamus vartotojus. Europos Komisija primygtinai ragina kitus susijusius suinteresuotuosius subjektus, kurie dar nėra pasirašę kodekso, dalyvauti šioje naujoje ataskaitų teikimo programoje. Naudodamasi neseniai įsteigtos Europos skaitmeninės žiniasklaidos observatorijos įdirbiu, ES labiau rems faktų tikrintojus ir mokslininkus.
· Užtikrinti saviraiškos laisvę ir pliuralistines demokratines diskusijas. Europos Komisija toliau stebės, kokį poveikį ES teisei ir vertybėms daro ekstremaliosios situacijos priemonės, kurių dėl koronaviruso ėmėsi valstybės narės. ES stiprins paramą nepriklausomai žiniasklaidai ir žurnalistams ES ir už jos ribų. Europos Komisija ragina valstybes nares dėti daugiau pastangų, kad žurnalistai galėtų dirbti saugiai, ir, kiek įmanoma, naudoti ES ekonomines reagavimo priemones ir ekonomikos gaivinimo priemonių rinkinį nuo krizės smarkiai nukentėjusiai žiniasklaidai remti gerbiant jos nepriklausomumą.
· Suteikti galių piliečiams, ugdyti jų sąmoningumą ir didinti visuomenės atsparumą. Reikia užtikrinti prieigą prie informacijos ir saviraiškos laisvę, skatinti piliečius ugdytis gebėjimą naudotis žiniasklaidos priemonėmis ir informacija, be kita ko, kritiškai mąstyti ir įgyti skaitmeninių įgūdžių.
Daugiau informacijos: https://ec.europa.eu/commission/presscorner/detail/lt/ip_20_1006