Polinesočiosios omega-3 riebalų rūgštys yra reikšminga sveikos mitybos dalis, vis dėlto organizuojant jų turinčių papildų poveikį ištirti skirtus tyrimus susiduriama su daugybe problemų.
Elitiniame medicinos žurnale The Journal of the American Medical Association (JAMA) paskelbta 20 tyrimų sisteminė apžvalga, kurioje teigiama, jog nei papildomas žuvies valgymas, nei žuvų taukų papildų vartojimas nesumažina insulto, miokardo infarkto arba mirties rizikos. Be to, šių metų birželį nepriklausoma, ne pelno siekianti ir įrodymais pagrįstų sprendimų priėmimą skatinanti organizacija Cochrane Collaboration pateikė išvadas, jog žuvų taukai nepadeda apsisaugoti arba gydyti pažintinių funkcijų sutrikimo, o 2011 metais Jeilio (Yale, JAV) universiteto mokslininkai paneigė teiginį, jog omega-3 riebalų rūgštys malšina depresijos simptomus. Šie duomenys iš esmės keičia dešimtmečius įsisenėjusias nuostatas apie žuvų taukų naudą. Panagrinėkime, kodėl tai vyksta.
1999 metais atlikto tyrimo duomenimis, omega-3 piliules gėrę asmenys pasižymėjo 10 proc. mažesne tikimybe patirti miokardo infarktą, insultą arba kitos širdies ligos sąlygotą mirtį, palyginti su šių papildų nevartojusiais žmonėmis. Vis dėlto kai kurie mokslininkai mano, jog neseniai pastarąsias išvadas paneigę rezultatai pasako daugiau apie mus pačius, o ne apie žuvų taukus, kurie gali būti naudingi tam tikrai pacientų grupei.
Mūsų organizmas negali pats pasigaminti polinesočiųjų omega-3 riebalų rūgščių, tačiau jos mums gyvybiškai reikalingos, nes įeina į ląstelių membranų struktūrą. Nors tikslus mechanizmas, kaip šie junginiai apsaugo nuo širdies ligų, pažintinių funkcijų sutrikimų ir depresijos, nėra aiškus, tyrimais įrodyta, jog jie mažina kraujo spaudimą ir uždegimą bei aktyvina kraujotaką ir struktūriniu požiūriu stiprina neuronus. Be to, jokių abejonių nekelia Pasaulio sveikatos organizacijos išleistos gairės, kuriose nėščioms bei krūtimi maitinančioms moterims rekomenduojama per dieną išgerti mažiausiai 300 mg omega-3 riebalų rūgščių siekiant pagerinti kūdikio smegenų vystymąsi.
Jungtinių tautų maisto ir agrokultūros organizacijos (angl. United Nations Food and Agriculture Organization) teigimu, nuo 1961 metų vienam žmogui tenkantis žuvies kiekis padidėjo dvigubai, todėl papildomas omega-3 riebalų rūgščių vartojimas tokiems asmenims jau gali ir nebesuteikti papildomos naudos, ką ir atspindi naujausi tyrimai. Preliminariais duomenimis, žuvų taukai galbūt būtų vertingi tam tikrų etninių grupių, tokių kaip japonai ar italai, atstovams, iš dalies dėl to, jog jų organizmas geriau pasisavina riebalus.
Dar vienas potencialus atliekamų mokslinių tyrimų trūkumas – širdies liga jau sergančių arba reikšmingais rizikos veiksniais pasižyminčių tiriamųjų populiacija. Kol kas niekas neištyrė, ar žuvų taukai naudingi sveikam arba maža rizika pasižyminčiam žmogui. Be to, didžioji dalis tiriamųjų vartoja kelis vaistus, pvz., aspiriną ir statinus, kurie sąveikauja su papildų teikiamu poveikiu. Šis faktas padėtų paaiškinti naujausių ir senesnių tyrimų, atliktų dar „eroje prieš statinus“, rezultatų neatitikimą.
Taip pat reikėtų atkreipti dėmesį į vartojamų žuvų taukų rūšį. Dažniausiai omega-3 rūgščių poveikį nagrinėjančiuose tyrimuose vartojamos piliulės, turinčios beveik po vienodą kiekį dokozaheksaeno ir eikozapentaeno rūgšties, vis dėlto manoma, jog kai kuriais atvejais (pvz., siekiant sumažinti depresijos simptomus) viena jų gali būti efektyvesnė už kitą.
Galiausiai svarbūs yra ir tyrimuose taikomi statistiniai metodai. Paskutinėje JAMA apžvalgoje autoriai nepateikia statistiškai reikšmingos išvados, jog omega-3 riebalų rūgštys 10 proc. sumažina širdies ligos sąlygotos mirties riziką. Jų manymu, užduodant kelis skirtingus klausimus (pvz., „Ar žuvų taukai mažina miokardo infarkto/insulto/mirties riziką?“), padidėja atsitiktinis šansas į juos gauti teigiamą atsakymą, todėl statistiniai skaičiavimai buvo labai sugriežtinti.
Taigi išlieka klausimas, ar verta vartoti žuvų taukus? Nemaža dalis ekspertų pataria pirmiausia padidinti žuvies kiekį savo kasdieniame valgiaraštyje, nes juk moksliškai įrodyta Viduržemio jūros dietos nauda taip pat nemaža dalimi priklauso nuo žuvies patiekalų. Be to, visada sveikiau žuvimi pakeisti greitą maistą, kepinius ir mėsainius. Jei vis dėlto nevalgote žuvies, pasižymite širdies ligų rizikos veiksniais, tačiau dar negeriate vaistų, tada žuvų taukų papildai gali būti naudingi.
Nature doi:10.1038/nature.2012.11484