Dar pernai pavasarį Estijos politikai išgarsėjo paskelbę apie numatytą šalies farmacijos verslo reformą, kurios svarbiausias tikslas – panaikinti šalyje veikiančių vaistinių tinklų monopolinį viešpatavimą rinkoje. Tiesa, toks sprendimas, kaip numatyta priimtuose teisės aktuose, įsigalios dar negreitai – nuo 2020-ųjų metų balandžio. Vis dėlto Estijos farmacijos srityje dirbantys valdininkai nedrįsta garantuoti, kad viskas taip ir bus, kaip numatyta.
Esą atėjusi nauja valdžia ankstesniosios priimtus įstatymus ir sprendimus gali labai greitai pakeisti.
Apie šiuos ir kitus pokyčius Estijos farmacijoje bei šią sritį reglamentuojančiuose teisės aktuose, apie šių pokyčių įtaką farmacijos sektoriui, farmacijos verslo šiandienę situaciją ir farmacijos specialistų problemas kalbamės su Estijos farmacininkų asociacijos vadove Kaidi Sarv.
Gerbiama Kaidi, gal pradėkime pokalbį nuo to, kas farmacijos specialistams svarbiausia – papasakokite apie šalyje numatytą farmacijos verslo demonopolizavimą.
Praėjusiais metais Estijos politikai priėmė farmacijos veiklą šalyje reglamentuojančius naujus teisės aktus, o jeigu dar tiksliau – paskelbė apie grandiozinę šalies farmacijos verslo reformą. Šios reformos esmė – pakeisti, patobulinti farmacijos verslo veiklą, nustatant jo atstovams tam tikrus apribojimus. Bene svarbiausi jų yra tai, kad vaistinės savininkas privalės turėti farmacininko išsilavinimą, būti farmacijos specialistas ir galės turėti ne daugiau kaip 4 pagrindines vaistines. Be to, bent vienoje iš turimų vaistinių (jeigu vaistinių turės ne vieną, o daugiau) savininkas privalės dirbti. Norintiesiems įsteigti vaistinės filialą reikės išpildyti tam tikrus reikalavimus. Pirma, vietovė, kurioje toks filialas gali būti įsteigtas, turi turėti ne mažiau kaip 2 tūkst. gyventojų, o atstumas tarp tokių kaimo vaistinių turėtų būti ne mažesnis kaip 30 kilometrų. Pereinamasis laikotarpis, per kurį Estijoje šiuo metu veikiantys vaistinių tinklai privalės persiorientuoti dirbti pagal naująją tvarką, numatytas pakankamai ilgas – iki 2020 metų balandžio 1 dienos.
Kodėl buvo reikalingi tokie politiniai sprendimai? Kokia iš jų nauda?
Visi šie pakeitimai farmacinę veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose buvo priimti pirmiausia turint tikslą pažaboti farmacijos monopolininkus, išardyti vaistinių tinklų monopolijas, o kartu – ir atpiginti Estijoje parduodamus vaistus. Tai būtų didelė nauda visiems Estijos gyventojams, ypač – vyresniems ir pasiligojusiems asmenims, kurie vaistams priversti išleisti nemažai pinigų. Kaip žinia, mūsų šalyje vaistinių tinklų koncentracija yra kur kas didesnė nei Lietuvoje ar Latvijoje. Antai, jei kitose Pabaltijo šalyse tarpusavyje konkuruoja 5–6 didieji vaistinių tinklai, tai pas mus farmacijos rinkos didžiausia dalis sutelkta vos poros tinklų rankose. Panaikinus vaistinių tinklų koncentraciją, atsiras didesnė konkurencija ir visiems nuo to bus tik geriau. Manau, svarbiausias reformos tikslas – atpiginti vaistus.
Argumentai, įrodantys šio politikų sprendimo savalaikiškumą, aktualumą ir reikalingumą, įtikinami. Vis dėlto ar esate garantuoti, kad iki 2020-ųjų metų neįvyks kokių nors netikėtumų, kurie gražius lūkesčius pavers niekais?
Be abejo, apie tai dažnai pagalvojame. Niekas šiandien negali garantuoti, kad priimti sprendimai tokie ir pasiliks. Niekas nežino, kas laimės rinkimus ir ateis į naująją šalies valdžią, ir ką naujieji politikai nuspręs. Gal jie prieš tai dirbusių politikų priimtą sprendimą panaikins ir vietoj jo teisės aktus pakoreguos taip, kad jie vaistinių tinklams būtų kur kas palankesni – kas žino… Todėl mes iš tiesų su pakankamai nemenku nerimu laukiame, kas bus ateityje, kaip viskas susiklostys, mat iki 2020-ųjų pavasario dar nemažai laiko.
Plačiau apie tai skaitykite „Farmacija ir laikas“ 2016 Nr. 6