Lietuvoje sukuriama labai daug programų, priimama įstatymų bei nutarimų, kuriuose deklaruojamas visuomenės sveikatos prioritetas, skiriama daug dėmesio valstybinėms sveikatos priežiūros įstaigoms išlaikyti… Ar tokias visuomenės sveikata besirūpinančios valdžios pastangas jaučia pacientai? Apie tai kalbamės su Lietuvos astmos klubų asociacijos prezidente Egle Kvedaraite.
Pirmiausiai būtų įdomu susipažinti su Jūsų vadovaujama asociacija…
Astmos klubų asociacija jungia bronchine astma ir lėtine obstrukcine plaučių liga sergančius šalies gyventojus. Mūsų asociacijos tikslas – suvienyti šiuos žmones, išgirsti jų problemas ir jas perteikti valdininkams. Taip pat norisi padėti sergantiesiems bendrauti tarpusavyje ir tuo pačiu siekti, kad jiems būtų užtikrintas normalus gydymas.
Kokie rūpesčiai asociacijos narius šiuo metu labiausiai vargina?
Mums labai nemalonūs tokie dalykai, kaip įvairių kvotų nustatymas, kompensuojamųjų vaistų apribojimas… Žmogus eina pas gydytojas tada, kai jam labai blogai, o medikas ne visuomet gali padėti , nes jo galimybes apriboja daugybė draudimų. Tokiais atvejais gydytojai lyg ir nėra kalti, tačiau jie dirbtinai supriešinami su pacientais. Vaistai astmos gydymui kompensuojami 100 proc., tačiau Sveikatos apsaugos ministerija, galbūt – ir Valstybinė ligonių kasa, taupydami pinigus, sugalvoja įvairių apribojimų, draudimų ir dėl gydymo ligoninėse, ir, kaip jau minėjau – dėl kompensuojamųjų vaistų… Tai labai skaudžiai atsiliepia daugeliui mūsų ligonių, neigiamai veikia jų psichologiją. Tokiais atvejais ne vienas su baime galvoja apie ateitį – galbūt po mėnesio kito jau negalės įpirkti dabar vartojamų vaistų… Neretai dėl to ligoniai būna priversti keisti vaistus, pasirinkti pigesnius, nors tai nėra pats geriausias variantas (dažnai būna prisitaikyti prie naujų preparatų). Vaistai obstrukcinės plaučių ligos gydymui kompensuojami 80 proc., tačiau jie taip pat nėra pigūs. Daug pacientų negali jų įpirkti. Šiuo metu bandome išspręsti dar vieną gana opią – deguonies terapijos problemą. Ligoniams, sergantiems paskutine plaučių obstrukcinės ligos stadija jau reikalinga deguonies terapija namuose. Visoje Europoje ji yra kompensuojama, tuo tarpu Lietuvoje iki šiol tokios galimybės nėra.
Galima daryti išvadą, jog jūsų asociacijos nariams valdžios, atitinkamų institucijų skiriamo dėmesio nepakanka?..
Kaip ir daugeliui pacientų, iš tiesų mums labai trūksta dėmesio, žmoniškumo tiek iš Sveikatos apsaugos ministerijos valdininkų, tiek iš medikų. Ir jo trūksta tada, kai labiausiai reikia. Sveikatos apsaugos ministerija ar kiti valdžios atstovai mus prisimena tik tada, kai organizuoja kažkokį renginį, kuriame pacientai reikalingi kaip dalyviai. Tačiau tai nereiškia, kad valdžios atstovai su mumis nuolat bendrauja padėdami išspręsti kažkokias problemas. Raštu pateiktas atsakymas į iškeltą klausimą dažniausiai mūsų netenkina. Mums tiesiog to nepakanka. Mes tikrai norėtume sužinoti iš anksto (ne prieš pat priimant įstatymą ar įsakymą), kokie pakeitimai bus taikomi ligoniams, kokie projektai numatyti ir t. t. Priimant sprendimus rimtais klausimais mūsų asociacijos nariai taip pat norėtų dalyvauti. Mums būtų naudingas nuolatinis kasdieninis, o ne formalus bendravimas ir bendradarbiavimas.
Kokie būtų pagrindiniai klausimai, į kuriuos mūsų valdžia, visuomenės sveikata besirūpinančios institucijos turėtų atkreipti deramą dėmesį?
Kaip jau ką tik minėjau – kad mus iš anksto informuotų ir leistų dalyvauti priimant rimtus sprendimus. Antra – kad būtų užtikrintas visiems pacientams prieinamas ir efektyvus šių ligų gydymas. Kovoje su sunkia liga mes tikrai nenorime būti vieniši…
Kalbino Ramutė PEČELIŪNIENĖ