Lietuvos sveikatos priežiūros paslaugų plėtros užtikrinimo galimybės

 Neseniai paskelbta studija apie Lietuvos sveikatos apsaugos sistemos finansavimą ir sveikatinimo paslaugų prieinamumą gyventojams, kurią parengė UAB „Sveikatos ekonomikos centras“ bendradarbiaujant su Etinių farmacijos kompanijų Atstovybių asociacija, sukėlė didelį visuomenės ir atskirų institucijų susidomėjimą. Plačiau apie tai „Savaitės interviu“ pokalbis su Etinių farmacijos kompanijų Atstovybių asociacijos direktoriui Gintautu Barciu.

 

Koks buvo pagrindinis šios studijos parengimo tikslas?

 

Pagrindinis tikslas – kad būtų bent jau išsiaiškinta reali situacija, susijusi su mūsų sveikatos apsaugos paslaugų prieinamumu per finansavimo prizmę, lyginant su kitomis Europos Sąjungos šalimis, taip pat bandyta įvertinti esamas tendencijas, išsiaiškinti, kokia kryptimi mes judėjome, kaip vystėmės pastaraisiais metais, o taip pat buvo svarbu numatyti ateities perspektyvas, priimant konkrečius sprendimus, kam konkrečiai reikėtų skirti didesnį dėmesį…

 

O kaip Jūs, žinodami konkrečius tyrimo, apklausų palyginamuosius duomenis, galėtumėte įvertinti dabartinę Lietuvos situaciją šiais aspektais? Kokias išvadas leidžia skelbti studijos  medžiaga?

 

Situacija nėra džiuginanti… Mūsų sergamumo rodikliai yra gana aukšti lyginant juos su ES šalimis, finansavimo lygis yra vienas žemiausių ES, paskutiniųjų metų (bent iki 2005 m.) tendencijos buvo liūdnos, nes mes ne vijomės ES šalis, o didinome atsilikimą. Belieka pridurti, jog didėja gyventojų senėjimas, populiacija sensta, daugėja išlaikytinių ir dėl to būtinai reikia atkreipti dėmesį į socialinio sektoriaus finansavimą, nes ateityje tos problemos tik didės. Negaliu tvirtinti, jog Lietuvoje yra viskas išskirtinai blogai. Tiesiog konstatuojamas gana ženklus atotrūkis finansuose – pavyzdžiui, pagal sveikatos apsaugai vienam Lietuvos gyventojui skiriamų  lėšų kiekį mes apie 10 kartų atsiliekame nuo statistinių ES šalių. Jei norime turėti daugiau mažiau priimtiną sveikatos apsaugos sistemą, artimą kitoms ES šalims, mums reikia jas vytis, nes kitaip liksim tarsi juoda Europos Sąjungos skylė. Jei save lygintume su latviais ar estais, situacija būtų panaši ir mes atrodytume pakankamai gerai. Galima teikti, jog valstybės finansavimas, skiriamas sveikatos apsaugai, yra per menkas.

 

Kokias rekomendacijas pateikėte siekiant užtikrinti ilgalaikį ir stabilų Lietuvos sveikatos apsaugos sistemos vystymąsi artinant ją prie ES standartų?

 

Pirmiausia svarbu nubrėžti prioritetus – (sergamumo širdies kraujagyslių, onkologinėmis, infekcinėmis ir kt. ligomis  pasekmių mažinimas, ligos prevencijos užtikrinimas, visuomenės psichikos sveikatos stiprinimas, pirminės sveikatos priežiūros ir pirminės diagnostikos plėtra, GMP paslaugų teikimo reorganizacija, ambulatorinių paslaugų ir specializuotos diagnostikos plėtra, kokybiškų ir įperkamų vaistinių preparatų Lietuvos rinkoje užtikrinimas ir t. t.) bei vykdyti tuos įsipareigojimus, kuriuos priėmė Vyriausybė, tokiu būdu mažinant atotrūkį nuo kitų ES šalių. .. Būtina numatomą sveikatos sistemos finansavimo augimą panaudoti ne tik darbo užmokesčio didinimui, bet ir paslaugų kokybės, paslaugų prieinamumo ir medicinos įstaigų infrastruktūros gerinimui, t. y. siekti, kad ta plėtra vyktų subalansuotai, kad visuomeninių išlaidų procentas nuo BVP 2010 m. siektų apie 5 proc. Norint, kad  pavyktų įgyvendinti numatomus tikslus, t. y. ženkliai sumažinti mūsų sveikatos sistemos atotrūkį nuo kitų ES šalių, reikia ieškoti alternatyvių finansavimo šaltinių. Todėl siūlome stiprinti papildomo draudimo sistemą…

 

Kalbino Ramutė PEČELIŪNIENĖ