Apie tai, kokie pokyčiai sveikatos apsaugos srityje vyksta Lietuvoje, informacijos pakanka. Duoti interviu mūsų žurnalui neatsisako nei sveikatos apsaugos ministras, nei ministerijai pavaldžių įstaigų vadovai, nei vyriausybės atstovai. Tačiau daugeliui dar mažai žinoma tai, kaip formuojama bendra Europos Sąjungos sveikatos politika, kokius klausimus sprendžia įvairios šios sąjungos institucijos. Todėl šia tema kalbamės su Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos atašė misijoje prie ES bendrijų Rūta Liaudanskiene.
Kokia yra Jūsų, kaip sveikatos atašė, veikla Lietuvos Respublikos nuolatinėje atstovybėje ES? Būtų įdomu sužinoti, kokie pagrindiniai darbai gula ant Jūsų pečių, kokiais klausimais tenka rūpintis, kokiuose renginiuose dalyvaujate, kokias visuomenines pareigas vykdote ir t. t.
Sveikatos atašė padeda įgyvendinti sveikatos politiką pagal Sveikatos apsaugos ministerijos reguliavimo sritis, koordinuoja bei prireikus atstovauja Lietuvos interesams Europos Sąjungoje. Pagrindiniai darbai vyksta Europos institucijose, kur tenka atstovauti Lietuvos interesams rengiant teisės aktus. Šio darbo efektyvumui didelės, o kartais ir lemiamos, reikšmės turi tiek formalūs, tiek neformalūs santykiai bei tarpusavio bendradarbiavimo ryšiai su atitinkamais ES valstybių narių, Europos Komisijos, Europos Tarybos, Europos Parlamento bei Europos nevyriausybinių organizacijų atstovais. Veiklos sritys yra labai plačios, kaip antai: visuomenės sveikata (tarptautinės sveikatos priežiūros taisyklės, psichinė sveikata, ŽIV/AIDS, tuberkuliozė, onkologinės ligos, pasirengimas pandemijoms, cukrinis diabetas, traumos ir sužalojimai, tabakas, alkoholis, organų transplantacija, mityba ir fizinis aktyvumas ir t. t.). Bendrijos veiksmų programa sveikatos srityje, sveikatos priežiūros paslaugos, Europos sveikatos draudimo kortelė, pacientų judėjimas, maisto sauga (maisto produktai, naujieji maisto ingredientai, maisto papildai, kvapiosios maisto medžiagos, fermentai, maisto priedai, vitaminai, mineralai, mitybos ir sveikatos teiginiai, su maistu kontaktuojančios medžiagos ir kt.), sveikatos indikatoriai, medicinos kvalifikacijų pripažinimas, sveikata ir darbo sauga, vaistai, medicinos prietaisai, kosmetika, cheminės medžiagos ir pavojingi preparatai, narkotinės medžiagos, vanduo ir jo kokybė, radiacinė sauga, cheminių medžiagų kontrolė, maisto taršos ir gyventojų mitybos stebėsena ir dar daug kitų klausimų. Tenka tarti, kad Sveikatos apsaugos ministerijos kompetencijos klausimai yra ne tik svarbūs, jie tikrai rūpi kiekvienam Lietuvos gyventojui.
Gal jau galite daryti kokias nors išvadas apibendrindama ES šalių sveikatos apsaugos politiką? Kokios pagrindinės medicinos problemos kamuoja ES šalis?
Žinome, kad ES nacionalinių sveikatos apsaugos sistemų organizavimas ir finansavimas yra valstybės narės kompetencijoje. Visų Vyriausybių pastangos skirtos įgyvendinti augantiems šalies pacientų lūkesčiams. Mūsų pokalbio pradžioje jau minėjau, kiek daug ir kokių įvairių sveikatos teisės aktų yra rengiama ES institucijose. Todėl nesunkiai galime pastebėti, jog nėra nė vienos ES šalies, kuri netobulintų esamos nacionalinės sveikatos sistemos. Galėčiau pasakyti, kad visoms ES šalims nesvetimi panašūs iššūkiai nacionalinėms sveikatos sistemoms: tai senstanti visuomenė su didėjančiu sveikatos priežiūros paslaugų poreikiu, didėjantis pacientų judėjimas, brangstantys vaistai ir medicinos technologijos, stacionarinės sveikatos paslaugos vis dažniau keičiamos ambulatorinėmis, bet tai visai nereiškia, kas jos tampa pigesnės…
Gal galėtumėte pasidalyti mintimis apie didžiausią įspūdį per jūsų rezidavimo laikotarpį palikusius renginius, patirtas teigiamas emocijas? Ar jau galėtumėte kuriam nors iš ES šalių atstovų pareikšti padėką už pagalbą kasdienėje veikloje ar už parodytą išskirtinį dėmesį mūsų šaliai?
Galiu pasidžiaugti, kad pavyko apginti Lietuvos interesą ir iškovoti mums naudingus pakeitimus naujosiose Tarptautinėse sveikatos taisyklėse. Tai padaryti pavyko tik todėl, kad mūsų argumentus pripažino likusios 24 ES šalys narės bei Europos Komisija. Derybos dėl šio klausimo truko beveik metus. Iš pradžių mūsų derybų partneriai nepalaikė mūsų, bet teikiant atitinkamus argumentus ir atkakliai ginant savo poziciją pavyko pasiekti, kad Lietuvos interesas būtų tinkamai įvertintas ir į jį atsižvelgta. Sunku išskirti vieną šalį ar atstovą. Kai kasdienėms deryboms aplink stalą „susėda“ 27 valstybių narių, Europos Komisijos, Europos Tarybos atstovai, akivaizdu, kad kas nors vienas rezultato pasiekti negali.
Neretai savo interesus posėdžiuose „giname“ kartu su kitų „naujųjų“ valstybių narių sveikatos atašė, o tai ženkliai padeda stiprinti visų mūsų pozicijas. Su kitų šalių sveikatos atašė tenka bendrauti nuolat, tiek formaliai, tiek neformaliai. Šalia nuolatinių posėdžių Europos Taryboje jau pora metų vyksta nuolatiniai neformalūs Švedijos, Danijos, Suomijos, Estijos, Latvijos ir Lietuvos sveikatos atašė susitikimai, kuriuose aptariame aktualiausius klausimus, keičiamės informacija apie savo šalių pozicijas, tariamės dėl galimybės palaikyti vieni kitus priimant sprendimus formaliuose posėdžiuose.
Kalbino Ramutė PEČELIŪNIENĖ