Prasidėję mokslo metai kai kuriems studentams pateiks ypač daug naujovių. Kauno medicinos universiteto (KMU) antrakursiai medicinos mokysis pagal visiškai naują sistemą – probleminį mokymąsi. Jo įdiegimui skirtas projektas prasidėjo jau 2005 metų kovą. Projekto informacinėje svetainėje probleminis mokymasis apibūdinamas „kaip specifine mokymosi technika pagrįstas mokymasis, turintis daugybę individualių komponentų, su kuriais susiduria studentai, dirbdami mažose grupelėse ir analizuodami atrinktas problemas“. Universitete atėjusiems pokyčiams suprasti teorinių apibrėžimų nepakanka, todėl apie naujos metodikos integravimą kalbamės su projekto administracinės grupės vadovu Linu Leonu.
Ar universitetas pasirengęs praktikoje įgyvendinti naująją mokymosi programą? Ar apie tai pakankamai informuoti studentai ir dėstytojai?
Probleminis mokymasis yra visiškai naujas dalykas mūsų universitete. Kadangi jis žymiai skiriasi nuo senosios mokymosi sistemos, tai pokyčiams rengtasi ilgai ir kol kas visiškai paruošti yra tik antrojo kurso rudens semestro moduliai. Baigiamas ruošti ir pavasario semestras, tačiau dar laukia daug darbo rengiant vėlesnių kursų studijų programas.
KMU dėstytojai dalyvavo trijuose seminarų cikluose ir yra detaliai supažindinti su probleminiu mokymusi. Vis dėlto teorinių apmokymų nepakanka – reikia bandyti tai diegti praktikoje, todėl man labai įdomu, kaip šiandien praėjo pirmieji tutoriniai užsiėmimai. Šiaip studijų eigoje nuolat vyks dėstytojų susitikimai, kuriuose bus aptariama, kaip sekasi vykdyti naująją programą.
Projektas pradedamas su itin didele studentų grupe – beveik 300 antrakursių, todėl sudėtinga suderinti studijų tvarkaraščius bei gauti auditorijas. Be to, procesui kliudo KMU centriniuose rūmuose vis dar nebaigti remonto darbai, bet vėliau tikimės tutoriniams užsiėmimams gauti specialias patalpas.
Kalbant apie studentų informavimą, šiek tiek su probleminiu mokymusi jie buvo supažindinti pirmame kurse studijų įvado paskaitose, bet šiaip naująją sistemą jie turėtų perprasti pradėję pagal ją mokytis.
Probleminis mokymasis – iššūkis ne tik medicinos studentams, bet ir dėstytojams. Juk ši naujovė reikalauja ne tik puikiai išmanyti savo dėstomą dalyką, bet ir pateikti bendresnių žinių, nuolat sieti teorinę informaciją su klinikine praktika. Kaip tokį išbandymą priima universiteto dėstytojai?
Kiekviena studentų grupė (9-10 žmonių) kartą per savaitę gaus klinikinę situaciją, kurią turės išnagrinėti įvairiais aspektais. Jie galės laisvai reikšti savo mintis, o grupei paskirtas tutorius tik nukreips diskusiją tinkama linkme ir akcentuos svarbiausius dalykus. Taigi dėstytojas turės išmanyti jam paskirtą modulį, o ypač naujoji sistema patiks su studentais mėgstantiems bendrauti universiteto darbuotojams. Dar vienas probleminio mokymosi privalumas yra tai, jog skirtingus dalykus dėstantys tutoriai turės bendrauti tarpusavyje, kas, remiantis užsienio patirtimi, ypač skatina mokslo plėtrą. Žinoma, norint prisitaikyti prie bet kokių didesnių pokyčių, reikia laiko ir patirties.
Be užsienyje esamų pavyzdžių turbūt nebūtumėte drįsę pradėti tokio projekto. Kieno patirtimi rėmėtės ir kur dar egzistuoja tokia mokymosi sistema?
Daugelio šalių universitetuose yra nors iš dalies vykdomas probleminis mokymas. Amerikoje, Kanadoje ir Vakarų Europoje jis diegiamas jau 10–20 metų, net pradėti jo efektyvumą vertinantys tyrimai. Ruošdamiesi probleminio mokymosi įgyvendinimui Lietuvoje, glaudžiausiai bendradarbiavome su Ženevos universiteto Medicinos fakultetu – ilgamečiu KMU partneriu. Ženevoje rengti seminarai mūsų dėstytojams, mokymus vedė jų fakulteto prorektorius, vystymo centro direktorė bei kiti specialistai. Kai kurių tutoriniams užsiėmimams skirtų klinikinių situacijų pagrindas yra paimtas būtent iš kolegų šveicarų, tačiau kontekstas pritaikytas Lietuvos klinikinei praktikai.
Projekto vadovams, tutoriams bei medicinos antrakursiams linkime sėkmingo šios perspektyvios naujovės įdiegimo, o apie iškylančias problemas bei probleminio mokymosi efektyvumą pažadame informuoti kituose interviu.
Evelina Preišegolavičiūtė