Norvilė Jotautaitė,
LSMUL Kauno klinikų Vaikų ligų klinika
Žmogaus virškinimo trakte gyvena apie 500 įvairiausių rūšių grybelių ir bakterijų. Šie mikroorganizmai, kitaip vadinami mikrobiota, sąveikauja ne tik tarpusavyje, bet ir su mūsų organizmu. Jų galima rasti ne tik virškinimo trakte (burnoje, skrandyje, plonojoje ir storojoje žarnoje), bet ir kitose sistemose (šlapimo, kvėpavimo, lytinių organų). Daugiausia bakterijų randama proksimalinėje storosios žarnos dalyje. Mikroorganizmai kolonizuoja gleives bei gleivinių paviršių. Jie dalyvauja įvairiose fermentacijos reakcijose, kuriose maistinės (angliavandeniai, riebalai, baltymai) ir endogeninės (pvz., nusilupęs epitelis, gleivės) medžiagos metabolizuojamos iki galutinių produktų – trumpos grandinės riebalų rūgščių, arginino, glutamino ir kitų.
,,Mikrobinis organas“ – tai kiekvieno žmogaus individualus organas, sudarytas iš jo virškinimo trakto ertmėje esančių bakterijų. Savo svoriu jis yra panašus į kepenis, tačiau turi kur kas daugiau ląstelių – jį sudaro net 95 proc. viso organizmo ląstelių.
Žarnyne esantys mikroorganizmai skirstomi į simbiontus (pvz., laktobakterijos, bifidobakterijos), sąlyginai patogeninius (pvz., klebsielės, protėjai) ir patogeninius (pvz., salmonelės). Daugiausia mokslinių duomenų sukaupta apie simbiontų įtaką žmogaus ir gyvūnų sveikatai.
Kaip atsiranda ir kinta mikrobiota?
Gimus naujagimiui, mikroorganizmai kolonizuoja jo žarnyną ir kitus organus. Iki tol vaisius vystosi sterilioje aplinkoje. Pirmosios bakterijos patenka iš motinos gimdymo takų ir storojo žarnyno (laktobakterijos, Escherichia coli, streptokokai). Jei kūdikis yra maitinamas motinos pienu – jo žarnyne maždaug po mėnesio įsivyrauja bifidobakterijos. Kokios bakterijos apsigyvena naujagimio organizme, lemia aplinka, kurioje gimė vaikas (pvz., šalies išsivystymo lygis), gimdymo būdas (natūraliais takais ar atliekant cezario operaciją), maitinimas (maitinant motinos pienu – vyrauja bifidobakterijos, o maitinant dirbtinai – bakteroidai, Escherichia coli) [1].
Pradinė bakterijų kolonizacija nulemia, kokia bus pastovi žmogaus mikrobiota, nes pirmosios bakterijos, kurios pakliūva į žarnyną, daro įtaką epitelio genų ekspresijai sau palankia kryptimi ir taip pablogėja sąlygos kitų bakterijų įsitvirtinimui [2]. Vaikų žarnyno mikrobiota pasidaro panaši į suaugusiųjų 1–3 metais. Su amžiumi keičiasi ne tik mikrobiotos sudėtis, bakterijų kiekis, bet ir jų kokybinė sudėtis [3]. Vaikų organizme vyrauja Bifidobacterium longum, Bifidobacterium infantis, o suaugusiųjų – Bifidobacterium adolescentis [4].
Išnešiotų ir neišnešiotų naujagimių žarnyno mikrobiota taip pat skiriasi. Jei neišnešiotas naujagimis patenka į reanimacijos skyrių, jo organizme apsigyvena tik kelių rūšių bakterijos (vyrauja Escherichia coli, Enterococcus faecalis, Enterobacter cloacae, Klebsiella pneumoniae, Staphylococcus epidermidis ir Staphylococcus haemolyticus; laktobakterijų ir bifidobakterijų randama retai). Mikrobiotos sudėčiai didelę įtaką daro antibiotikai bei higiena [5]. Kuo mažesnio svorio gimsta neišnešiotas naujagimis, tuo mažiau jo mikrobiotoje yra bifidobakterijų. Todėl šiems naujagimiams yra labai svarbu nuo pat pirmųjų gyvenimo dienų gauti motinos pieno – tai jiems yra ne tik maistas, bet ir vaistas, turintis komponentų, padedančių auginti normalią mikrobiotą ir formuoti imunitetą.
Disbakteriozė (disbiozė) – tai normalios žarnyno mikrobiotos sudėties bei savybių pasikeitimas. Žarnyne yra apie 1–3 kilogramai įvairiausių rūšių bakterijų. Didžiąją jų dalį sudaro obligatinės, kitaip vadinamos gerosios bakterijos. Padidėjus sąlyginai patogeninių ar patogeninių – blogųjų bakterijų kiekiui ir joms ėmus vyrauti žarnyne, išsivysto disbakteriozė. Optimaliausia, kai gerosios bakterijos sudaro 85 proc., o blogosios 15 procentų. Disbiozės atsiradimui reikšmės turi infekcinės ir neinfekcinės ligos (alergija, cukrinis diabetas, obstipacijos, vėžinės ligos), medikamentai (antibiotikai, anticholinerginiai, vaistai nuo vėžio, nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo), operacijos, maistas (kiek suvartojama baltymų bei angliavandenių), aplinkos sąlygos (rūkymas, higiena, gyvenamoji vieta, pesticidai), stresas. Būdingiausias žarnyno disbakteriozės simptomas – tuštinimosi sutrikimai. Ligonis dažnai viduriuoja, jam pučia bei skauda pilvą, juntamas nemalonus skonis burnoje, taip pat gali pasikeisti jo elgesys (atsiranda bloga nuotaika, irzlumas, apatija).
Kokios pagrindinės mikrobiotos funkcijos?
Plačiau skaitykite LIETUVOS GYDYTOJO ŽURNALE, 2021 m. nr. 10
emedicina.lt archyvo nuotrauka