Aspirinas ir širdies nepakankamumas
Europos kardiologų draugijos (EKD) žurnale „ESC Heart Failure“ paskelbti naujo tyrimo duomenys rodo, kad asmenims, turintiems bent vieną predisponuojantį širdies nepakankamumo rizikos veiksnį ir vartojantiems aspirino, 26 proc. padidėja širdies nepakankamumo atsiradimo rizika. Tokiems predisponuojantiems veiksniams priskiriami: rūkymas, nutukimas, arterinė hipertenzija, hipercholesterolemija, diabetas, kokia nors širdies ir kraujagyslių liga.
Vienas tyrimo vadovų dr. Blerim Mujaj (Freiburgo universitetas, Vokietija) sako, kad tai pirmasis tyrimas, atskleidęs, jog žmonės, turintys bent vieną iš kardiovaskulinės rizikos veiksnių ir vartojantys aspiriną, labiau rizikuoja „įgyti“ širdies nepakankamumą, palyginti su tais, kurie nevartoja šio vaisto. Mokslininkas pabrėžia, kad šiuos duomenis apie galimą aspirino ir širdies nepakankamumo patofiziologinį ryšį dar reikėtų patikslinti ir pagrįsti papildomais moksliniai tyrimais.
Mokslininkų požiūris į galimas aspirino ir širdies nepakankamumo sąsajas kontroversiškas.
Aprašomo tyrimo metu buvo analizuojamas širdies nepakankamumo dažnumas širdies ligomis sergančių ir nesergančių žmonių grupėse, įvertintas naujų širdies nepakankamumo atvejų skaičius aspirinu gydytų pacientų grupėje. Į analizę buvo įtraukti 30 827 asmenys, kuriems yra širdies nepakankamumo išsivystymo rizika, iš Vakarų Europos ir JAV, dalyvavę HOMAGE tyrime, 40 metų ir vyresni, iki tol nesirgę diagnozuotu širdies nepakankamumu. Tyrimo dalyviai buvo suskirstyti į dvi grupes: vartojantys ir nevartojantys aspirino – ir stebimi iki mirties arba pirmojo nemirtino širdies nepakankamumo epizodo, dėl kurio prireikė hospitalizacijos.
Vidutinis dalyvių amžius – 67 metai, 34 proc. sudarė moterys. Tyrimo pradžioje aspirino vartojo 7 698 (25 proc.) pacientai, iš jų 1 330 per 5,3 stebėjimo periodą atsirado širdies nepakankamumas.
Širdies nepakankamumo rizika vartojant aspirino buvo įvertinta atsižvelgus į tokius tiriamųjų požymius kaip amžius, lytis, kūno masės indeksas, rūkymas, alkoholio vartojimas, arterinis kraujospūdis, širdies susitraukimų dažnis, cholesterolio ir kreatinino koncentracija kraujyje, diabetas, širdies ir kraujagyslių liga, gydymas renino, angiotenzino ir aldosterono sistemos inhibitoriais, kalcio kanalų blokatoriais, diuretikais, beta adrenoreceptorių blokatoriais, antilipidiniais vaistais. Apibendrinus duomenis, nustatyta, kad aspirino vartojimas, nepriklausomai nuo minėtų rizikos veiksnių, širdies nepakankamumo atsiradimo riziką padidino 26 procentais.
Siekdami įvertinti gautų rezultatų patikimumą, tyrimo autoriai pakartojo analizę, atsižvelgdami į širdies nepakankamumo rizikos veiksnius aspirino vartojusių ir nevartojusių pacientų grupėse. Analizė parodė, kad aspirino vartojimas buvo susijęs su 26 proc. didesne širdies nepakankamumo rizika. Diagnozuota širdies liga nesergančių pacientų grupėje (22 690 asmenų, arba 74 proc. tyrimo dalyvių) aspirino vartojimas širdies nepakankamumo dažnį padidino 27 procentais.
Dr. B. Mujaj teigimu, šis tyrimas pirmą kartą įvertino aspirino vartojimo ir širdies nepakankamumo atsiradimo ryšį grupėje asmenų, sergančių ir nesergančių širdies liga ir turinčių bent vieną iš kardiovaskulinės rizikos veiksnių. Aspirinas gan plačiai kardiologinėje praktikoje vartojamas vaistas: juo buvo gydomas kas ketvirtas šiame tyrime dalyvavęs pacientas. Tyrimas parodė, kad, nepriklausomai nuo kitų kardiovaskulinės rizikos veiksnių, aspirino vartojimas buvo susijęs su širdies nepakankamumo rizikos padidėjimu. Autoriaus teigimu, šiuos rezultatus dar turėtų pagrįsti didelio masto tarptautiniai atsitiktinių imčių tyrimai. Kol nėra galutinių išvadų, asmenys, sergantys širdies nepakankamumu arba turintys jo rizikos veiksnių, turėtų atsargiai vartoti aspirino.
Pirmieji metai su krūties vėžiu: smarkiai išaugusi prieširdžių virpėjimo ir mirties rizika
Plačiau skaitykite LIETUVOS GYDYTOJO ŽURNALE, 2021 m. nr. 10