Gyd. Akvilė Vilkaitienė,
VšĮ Centro poliklinikos Moterų klinika
Visais laikais moterims buvo reikalinga kontracepcija. Jau senovės Kinijoje nenorėdamos pastoti moterys gerdavo šviną bei gyvsidabrį, tačiau dažnai tokia vaisingumo kontrolė pasibaigdavo visišku sterilumu ar net mirtimi. Viduramžių Europoje magai patardavo apsisaugoti nuo nėštumo norinčioms moterims nešioti žebenkšties sėklides prie kirkšnies ar pasikabinti amputuotą gyvio koją po kaklu. 1990 metais jaunimas Australijoje naudodavo saldainių popierėlius kaip prezervatyvus [1]. Galbūt labiau stebina tai, kad šiuolaikinis mokslas atskleidė daugybę kitų senovinių metodų, ypač tam tikrų vaistažolių gydymo būdų, kurie iš tikrųjų yra šiek tiek veiksmingi, nors ir ne visada saugūs ar praktiški [2].
Tabletės – efektyvus ir žinomas kontracepcijos metodas
Praėjusio amžiaus pradžioje prasidėjo efektyvios ir saugios vartoti kontracepcijos paieškos. Margaret Sanger (1879–1966) – Amerikos gimstamumo kontrolės lygos ir Planned Parenthood įkūrėjos pastangomis pradėti aktyvūs tyrimai visame pasaulyje siekiant šviesti saugaus šeimos planavimo klausimais ir sukurti saugias bei efektyvias tabletes, kurios būtų prieinamos šeimoms visame pasaulyje [3]. 1916 m. atidaryta pirmoji Jungtinėse Amerikos Valstijose kontracepcijos klinika. Mokslininkų teigimu, kontraceptinės tabletės – antras pagal svarbą šimtmečio išradimas po penicilino.
Amerikos maisto ir vaistų kontrolės tarnyba (FDA) 1960 m. patvirtino pirmąją tablečių formos kontraceptinę priemonę [4]. Pirmosios kontraceptinės tabletės buvo efektyvios ir paprastos vartoti, tačiau iki tobulumo buvo dar toli. Pirmojo preparato Enovid sudėtyje buvo daug daugiau hormonų, nei reikia kontraceptiniam poveikiui pasiekti: 10 000 mikrogramų progestino ir 150 mikrogramų estrogeno. Šių dienų mažų dozių kontraceptinėse tabletėse yra nepalyginamai mažesnės dozuotės: 50–150 mikrogramų progestino bei 20–50 mikrogramų estrogeno. Didelių dozių kontracepcija padidino sunkių nepageidaujamų poveikių, tokių kaip infarktas ar insultas, dažnį. Deja, bet prireikė dar dešimtmečio, kad mokslininkai įvertintų riziką ir suprastų, jog mažų dozių kontracepcija tokia pat veiksminga kaip ir didelių dozių.
Kontracepcijos parinkimo svarba
Šiuolaikiniame pasaulyje, kur gyvenimo ritmas yra itin greitas, keičiasi ir pacienčių požiūris bei reikalavimai kontracepcijai. Lyginant pastaruosius penkis dešimtmečius ir dabartinį laiką, konsultacijų apie kontracepciją poreikis smarkiai išaugo. Tą jaučiame ir mes, gydytojai akušeriai ginekologai, kasdien konsultuodami moteris. Pacientėms norisi išsamios informacijos apie mokslu pagrįstą bei individualiai joms skirtą kontracepciją, atitinkančią gyvenimo būdą, įsitikinimus ir poreikius. Aktyvi socialinė erdvė, didelis informacijos srautas kelia daug klausimų ir dažniausiai atsakymų į juos moteris tikisi iš savo gydytojo.
Dauguma vaisingo amžiaus moterų nori saugaus kontracepcijos būdo, tačiau metodų pasirinkimas didelis, kaip ir jų veikimo būdai – įvairūs. Kai tenka atsižvelgti į rizikas, tinkamo metodo parinkimas moteriai tampa labai svarbus. Čia ir kyla amžinas klausimas: kas gi svarbu parenkant kontracepciją? [5] G. S. Merki-Feld ir komandos tyrime, apklausiant gydytojus ginekologus bei pacientes, paprašyta įvardinti svarbiausią veiksnį pasirenkant kontracepcijos būdą. Nenuostabu, kad net 90 proc. tiek moterų, tiek specialistų įvardijo, kad svarbiausia – efektyvumas [6].
Taip pat pastebėta, jog vėl grįžta nehormoninės kontracepcijos poreikis. Net 62 proc. TANCO tyrime dalyvavusių moterų domina metodai be hormonų arba su mažiau hormonų. Daug moterų yra išreiškę nepasitenkinimą hormoniniais metodais: dėl tokių nepageidaujamų reiškinių, kaip nereguliaraus menstruacinio kraujavimo ar amenorėjos, galimų poveikių laktacijai, svorio augimui, plaučių embolijos ir klaidingų įsitikinimų apie kontracepcijos ir nevaisingumo ryšį. Nehormoniniai metodai gali būti patrauklūs moterims ir tapti visiškai nauja kontracepcijos inovacijų vystymo kryptimi [7, 8]. Nehormoninių kontraceptikų kūrimas yra svarbus siekiant išplėsti moterų pasirinkimo galimybes. Taip pat būtų tikslinga, kad, be kontraceptinio poveikio, šie nauji metodai apsaugotų ir nuo lytiškai plintančių infekcijų. Šiuo metu yra kuriamos strategijos ir modeliuojami tokių metodų tyrimai [7, 8]. Nors tyrimai dar tik modeliuojami, tačiau mokslas vystosi taip greitai, kad galbūt netrukus turėsime ir tokį kontracepcijos metodą.
Konsultavimo apie kontracepciją esmė
Plačiau skaitykite LIETUVOS GYDYTOJO ŽURNALE, 2022 m. nr. 6