Rinitas – tai nosies gleivinės patinimas, uždegimas, kuriam būdinga sloga bei nosies užgulimas (rinorėja). Šie nemalonūs simptomai dažniausiai atsiranda dėl peršalimo arba alergijos. Rinitas gali būti alerginės ir nealerginės kilmės. Alerginės kilmės rinitas kartu su rinorėja pasireiškia dėl tokių alergenų kaip žiedadulkės, dulkių erkutės, pelėsis ar gyvūnų pleiskanos. Nealerginės slogos priežastis dažniausiai yra virusinė infekcija, nors nealerginę slogą gali sukelti ir įvairūs dirgikliai, pavyzdžiui, šaltas oras ar stiprūs kvapai. Išskiriamas dar vienas nealerginio rinito potipis – medikamentinis rinitas. Jis išsivysto kaip šalutinis poveikis per ilgai vartojant dekongestantus – medikamentus, kurių pagrindinis veikimo tikslas yra sumažinti nosies gleivinės paburkimą. Deja, tačiau netinkamas šių purškalų vartojimas gali turėti priešingą poveikį, todėl tokia rizika verčia pagalvoti apie saugesnes slogos gydymo būdus.
Medikamentinis rinitas
Medikamentinis rinitas, dar žinomas kaip „grįžtamasis nosies užgulimas“, yra nosies gleivinės uždegimas, kurį sukelia per ilgas vietinių nosies užgulimą mažinančių vaistų (dekongestantų) vartojimas. Medikamentinis rinitas priskiriamas vaistų sukelto, nealerginio rinito pogrupiui. Vietiniai dekongestantai paprastai vartojami siekiant palengvinti nosies užgulimą dėl alerginio rinito, ūminio ar lėtinio rinosinusito, nosies polipų ar viršutinių kvėpavimo takų infekcijų sukelto rinito.
Nors tiksli medikamentinio rinito patofiziologija nėra iki galo aiški, vyrauja kelios hipotezės, kodėl ilgesnis dekongestantų vartojimas sukelia priešingą poveikį nei pageidaujamas. Pirmoji hipotezė: lėtinis kraujagyslių susiaurėjimas sukelia nosies gleivinės išemiją, dėl kurios atsiranda intersticinė edema. Antroji hipotezė: vartojant preparatus ilgiau, kraujagyslių susitraukimo mechanizmai pailsta, todėl įvyksta reaktyvi hiperemija ir nosies užsikimšimas. Tai vėliau koreliuoja su sumažėjusiu jautrumu endogeniniams katecholaminams, kai adrenoreceptoriai tampa atsparūs nosies užgulimą mažinantiems vaistams, todėl reikia didesnės vaistų dozės (tachifilaksija). Trečioji hipotezė: vazomotorinio tonuso pasikeitimas padidina kraujagyslių pralaidumą, todėl atsiranda edema. Pacientas paprastai skundžiasi pasikartojančiu nosies užgulimu, dažniausiai be rinorėjos, ilgai vartojant intranazalinį dekongestantą. Medikamentinis rinitas gali išsivystyti ir po 3 dienų, ir po 4–6 savaičių šių vaistų vartojimo. Sunkus nosies užgulimas gali lemti kvėpavimą pro burną, burnos džiūvimą ir knarkimą [1]. Dekongestantai turi ir kitų šalutinių poveikių, tokių kaip nervingumas, nemiga, galvos skausmas, nuovargis ir kiti, tačiau jie pasireiškia retai. Būtina mokyti ir informuoti pacientus atsakingai vartoti dekongestantus.
Nealerginis rinitas
Plačiau skaitykite žurnale FARMACIJA IR LAIKAS, 2022 m. nr. 6