Širdies ir kraujagyslių ligos (ŠKL) visame pasaulyje išlieka svarbiausia ir dažniausia žmonių sergamumo, neįgalumo ir mirties priežastis. Vien Europoje ŠKL serga daugiau kaip 85 mln. žmonių. Kiekvieną valandą nuo ŠKL miršta 445 Europos gyventojai. ŠKL išsivystymą ir progresavimą skatina daugiau kaip 40 žinomų rizikos veiksnių, iš kurių neabejotinai svarbiausi yra arterinė hipertenzija (AH) ir dislipidemija. Tinkamai koreguodami šiuos du populiacijos rizikos veiksnius galėtume labiausiai sumažinti sergamumą širdies ir kraujagyslių ligomis.
Epidemiologiniai tyrimai parodė, kad laipsniškas didėjant kraujospūdžiui atitinkamai didėja kraujo lipidų kiekis. Tai galima paaiškinti bendrais AH ir dislipidemijos (DL) patofiziologiniais mechanizmais ir šias būkles skatinančiais veiksniais, kaip antai nutukimas, kuris sutrikdo adipocitokino atsipalaidavimą iš riebalinio audinio. DL nepalankiai veikia arterijų sienelių struktūrą ir funkciją, skatina aterosklerozę. Šie ir daug kitų patofiziologinių mechanizmų skatina AH atsiradimą ir progresavimą esant DL. Įvairių tyrimų duomenimis, iki 15–31 proc. atvejų AH ir DL nustatomos kaip koegzistuojančios būklės. Abi kartu jos vadinamos lipitenzija, arba dislipidemine hipertenzija. Tyrimas MRFIT parodė, kad netgi nedidelis ar vidutinis serumo lipidų kiekio ir kraujospūdžio padidėjimas gali daryti reikšmingą žalą širdies ir kraujagyslių sistemai, o dviejų rizikos veiksnių žala būna didesnė negu pavienių, kad ir stipresnių veiksnių. Framinghamo studijos duomenimis, vidutiniškai padidėjusio kraujospūdžio ir vidutinės DL 10 metų ŠKL rizika prilygsta sunkios AH ar sunkios DL, veikiančių atskirai, rizikai per tokį pat laiką.
Šiuolaikinio gydymo strategija
Dabartinė AH gydymo strategija paremta trijų postulatų taisykle:
- agresyviai mažinti padidėjusį kraujospūdį ir siekti tikslinio;
- AH gydymą pradėti kuo anksčiau, nes tai geriau apsaugo organus taikinius;
- kontroliuoti ne tiktai kraujospūdį, bet ir kitus ŠKL rizikos veiksnius (dislipidemiją, trombozę ir kt.).
Tyrimas ASCOT-LLA atskleidė, kad AH ir kitų ŠKL rizikos veiksnių turintiems asmenims kartu su gera AH kontrole turėtų būti taikoma intensyvesnė antilipidinė terapija. Pastaraisiais metais ji tapo lengviau prieinama ir patogesnė pacientams, nes buvo sukurtos sudėtinės tabletės, sudarytos iš antihipertenzinio ir antilipidinio komponentų.
Kodėl politabletės?
Plačiau skaitykite LIETUVOS GYDYTOJO ŽURNALE, 2022 m. nr. 10