Lėtinė limfocitinė leukemija yra kraujo onkologinė liga, kai kaulų čiulpuose ir kraujyje dauginasi pakitę limfocitai, dažniausiai – B tipo limfocitai. Tai yra B limfocitų lėtinė limfoleukemija. Plačiau apie šią ligą, jos diagnostikos ir gydymo galimybes kalbamės su LSMU MA Onkologijos ir hematologijos klinikos gydytoju hematologu doc. dr. Rolandu Gerbutavičiumi.
Kokia yra ligos etiologija ir jos vystymosi mechanizmai?
Liga pradeda vystytis kaulų čiulpuose. Sergant lėtine limfocitine leukemija supiktybėja ne visi leukocitai, o tik tam tikras jų tipas – B limfocitai. Normaliai B limfocitų gamyba prasideda kaulų čiulpuose, brendimas vyksta limfmazgiuose, o subrendę B limfocitai patenka į kraujotaką. Lėtinės limfocitinės leukemijos metu navikiniai B limfocitai gaminami nekontroliuojamai, jų ilgainiui vis daugėja, jie iš limfmazgių bei kaulų čiulpų išstumia sveikus limfocitus. Taip dėl navikinių limfocitų kraujyje daugėja leukocitų. Dėl to galiausiai sutrikdoma ir pagrindinė šių kraujo ląstelių funkcija, t. y. limfocitai praranda gebėjimą kovoti su infekcija.
Kokie galimi šios ligos pasireiškimo simptomai?
Maždaug apie 60–70 proc. pacientų ligos pradžioje yra besimptomiai, nejaučia jokių šios ligos požymių. Daliai pacientų gali padidėti limfmazgiai – kakle, pažastyse, kirkšnyse. Atsiranda vadinamieji guzeliai, kuriuos gali pastebėti ir patys pacientai, arba juos, tirdami ligonį, apčiuopia šeimos gydytojai. Kai kuriems padidėja kepenys ir blužnis. Na, o vėlyviausioje ligos stadijoje vystosi mažakraujystė, kurios požymiai – greitas nuovargis, energijos stoka, išblyškimas. Neretai pasireiškia ir bendri simptomai: svorio kritimas, karščiavimas, apetito stoka ar naktinis prakaitavimas. Tokių pacientų tarp visų sergančiųjų lėtine limfocitine leukemija yra 10–20 procentų. Taigi, daug pacientų nejaučia jokių simptomų, o pokyčius kraujyje (leukocitų ir limfocitų kiekio padidėjimą) nustato šeimos gydytojai ar kitų sričių specialistai, atlikę kraujo tyrimą. Kaip ir visos hematologinės ligos, taip ir lėtinė limfocitinė leukemija dažniausiai išsivysto vyresniame amžiuje (68–70 m.). Nedaug, apie 20 proc., pacientų yra jaunesni nei 50–40 metų.
Ar yra žinomos šios ligos išsivystymo priežastys?
Kol kas nėra aišku, kas lemia lėtinės limfocitinės leukemijos išsivystymą, bet pacientams, sergantiems šia liga, nustatoma genetinės medžiagos (DNR) pakitimų (mutacijų), kurie sutrikdo normalią limfocitų gamybą, todėl ima gamintis nenormalūs, pakitę limfocitai. Šie limfocitai neatlieka savo funkcijų (t. y. nekovoja su infekcijos sukėlėjais), be to, sutrinka ir jų gamybos reguliacija – ji tampa nekontroliuojama.
Kokios šiuolaikinės diagnostikos galimybės?
Plačiau skaitykite LIETUVOS GYDYTOJO ŽURNALE, 2023 m. Nr. 1
emedicina.lt archyvo iliustracija