Siekdama atkreipti dėmesį į valdančiųjų siekį vaistines palikti be vaistininkų, Vaistinių darbuotojų profesinė sąjunga organizuoja visuotinę akciją “Lietuvos vaistininkystės laidotuvės” ir ragina visus Lietuvos gyventojus trečiadienį (balandžio 26 d.) nuo 8 iki 20 val. uždegti žvakutes prie jiems artimiausios vaistinės durų. Manome, kad darbdaviai lieps vaistinių darbuotojams žvakutes surinkti, todėl kviečiame nuneštą žvakutę vaistinės fone nufotografuoti ir nuotrauka pasidalinti socialiniuose tinkluose su nuoroda #vaistamen.
Ž. Mineikis
Politikai turi suprasti, kad visuomenei svarbu ne tik turėti vaistinę kaip vietą, kur galima nusipirkti vaistų, bet pilnai funkcionuojančią vaistinę su vaistininku (o dar geriau vaistininko ir jo padėjėjo komanda), galinčiu suteikti kokybišką farmacinę paslaugą, apimančią konsultacijos apie vaisto vartojimą suteikimą, vaistų suderinamumo įvertinimą, racionalaus vaistų vartojimo skatinimą ir kt. Jau nekalbant apie farmacinės rūpybos paslaugas (skiepijimą, receptų pratęsimą ir pan.).
Lietuvoje siekiama nuo liepos 1 d. turėsiančią įsigalioti Farmacijos įstatymo nuostatą, kad vaistinės darbo laiku vaistinėje turi dirbti ne mažiau kaip vienas vaistininkas, pakeisti į „Vaistinės patalpose darbo laiku turi dirbti ne mažiau kaip vienas vaistininkas, išskyrus atvejus, kai nesant vaistininko vaistinės patalpose jos darbo laiku dirba vaistininko padėjėjas (farmakotechnikas), iki 2006 m. įgijęs vaistininko padėjėjo (farmakotechniko) ar jai prilygintą profesinę kvalifikaciją, kurį sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka prižiūri vaistininkas ryšio priemonėmis.“ Nėra aišku, nei kaip tokia nuotolinė priežiūra turėtų vykti, nei kodėl iki 2006 m. mokslus baigęs farmakotechnikas (vaistininko padėjėjas) galėtų perimti vaistininko funkcijas, jei tam nėra ruoštas ir neturi kompetencijų, kurių reikalauja vaistininko darbas.
Ši Farmacijos įstatymo pataisa atideda Europos direktyvos įgyvendinimą neribotam laikui, nors jis ir taip atidėliojamas jau 18 metų, pažeidžia žmogaus laisvę pasirinkti profesiją (farmakotechnikai laisva valia pasirinko būti farmakotechnikais, o ne vaistininkais), diskriminuoja po 2006 m. farmakotechniko profesinę kvalifikaciją įgijusius specialistus, pažeidžia persikvalifikavusių į vaistininkus farmakotechnikų bei vaistinių, kurios, siekdamos atitikti reikalavimus, perorganizavo savo veiklą tesėtus lūkesčius, diskriminuoja regionuose gyvenančius žmones, nes agituojantys už pataisą teigia, kad regionuose užteks farmakotechniko ir vaistininkas nėra būtinas, pažeidžia piliečio teisę gauti vaistininko konsultaciją, pažeista konstitucinę nuostatą, jog valstybė rūpinasi žmonių sveikata ir valstybė neatliktų pareigos kontroliuoti, kad „ farmacinė veikla būtų vykdoma žmogaus sveikatos labui ir visuomenės sveikatinimui“ (Konstitucinio Teismo 2002 m. kovo 14 d. nutarimas).
Tokiam valdančiųjų siekiui prieštarauja farmacijos specialistus vienijančios organizacijos, gydytojai ir pacientai, akademinė bendruomenė. Atrodytų, kodėl toks įstatymo projektas dar neatmestas, jei nėra nei visuomenės, nei specialistų palaikymo? Tikriausiai todėl, kad pataisos labai aktualios vaistinių tinklams, nes jiems atneštų mažiausiai papildomus 5 mln Eur per metus. Tikėtina, kad dėl tokios sumos verta daryti spaudimą Lietuvos Seimo nariams. Kad Lietuvos vaisinių tinklai „žaidžia nešvariai“, nieko naujo, nes jau pernai jie buvo nubausti 72 mln Eur bauda dėl konkurencijos pažeidimų. Ar ši partija jiems pavyks, sužinosime netrukus per balsavimą Seime dėl Farmacijos įstatymo pataisų priėmimo.
Žydrūnas Mineikis, Lietuvos vaistinių darbuotojų profesinės sąjungos vadovas
emedicina.lt archyvo nuotrauka