Mikroskopinis kolitas – pagrindiniai diagnostikos bei gydymo aspektai

Gyd. rezid. Mindaugas Steponkevičius, gyd. Vytautas Kiudelis,

LSMUL KK Gastroenterologijos klinika

Mikroskopinis kolitas – lėtinė autoimuninė uždegiminė žarnų liga, sukelianti vandeningą viduriavimą be kraujo [8]. Ligos simptomai yra nespecifiniai. Dauguma pacientų atitinka dirgliosios žarnos sindromo kriterijus [5]. Mikroskopinio kolito simptomai gali tęstis mėnesius ar metus, eiga gali būti lėtinė ar atsinaujinanti, pacientą varginantys simptomai lengvi, tik nežymiai pabloginantys gyvenimo kokybę, ar sunkūs, reikšmingai bloginantys sveikatą bei trukdantys kasdienei veiklai ir darbui [7]. Vakarų šalyse mikroskopinio kolito atvejų skaičius didėja ir šia liga sergama taip pat dažnai, kaip ir kitomis uždegiminėmis žarnyno ligomis (Krono liga ar opiniu kolitu) [6, 7], panašiai nukenčia ir pacientų gyvenimo kokybė [5]. Mikroskopinis kolitas nustatomas atlikus storosios žarnos biopsijų histologinį tyrimą [7]. Remiantis histologiniais pokyčiais, mikroskopinis kolitas skirstomas į du pagrindinius potipius: kolageninį ir limfocitinį [4].

Epidemiologija

Literatūros duomenimis 10–13 proc. atvejų lėtinį viduriavimą sukelia mikroskopinis kolitas [6]. Metinis sergamumas svyruoja nuo 0,8 iki 10,8 atvejų 100 000 asmenų [4]. Bendrasis paplitimas siekia 119 atvejų iš 100 000 asmenų [7].

Rizikos veiksniai

Amžius. Mikroskopinis kolitas dažniau pasireiškia vyresnio amžiaus pacientams. Vidutinis pacientų amžius, kai jiems nustatoma diagnozė, svyruoja nuo 50 iki 70 metų [5]. Vyresniems nei 65 metų pacientams susirgti mikroskopiniu kolitu rizika padidėja 5,25–5,6 karto [5, 7]. 

Lytis. Moterims rizika susirgti mikroskopiniu kolitu yra didesnė 3–4 kartus, palyginti su vyrais [4].

Rūkymas. Rūkantiems pacientams yra kur kas didesnė rizika susirgti mikroskopiniu kolitu nei nerūkantiems. Rūkymas labiau susijęs su kolageniniu nei limfocitiniu kolitu [7].

Medikamentų vartojimas. Ilgalaikis protonų siurblio inhibitorių, selektyvių serotonino reabsorbcijos inhibitorių [4], nesteroidinių vaistų nuo uždegimo, statinų ir beta adrenoblokatorių vartojimas [3] yra siejamas su rizika sirgti mikroskopiniu kolitu, tačiau priežastinis ryšys nėra nustatytas. Taip pat neseniai atliktas tyrimas parodė, kad kruopščiai parinkus kontrolinę grupę sąsajų tarp mikroskopinio kolito ir minėtų medikamentų nėra randama [2].

Patogenezė

Plačiau skaitykite žurnale GASTROENTEROLOGIJA IR HEPATOLOGIJA, 2023 m. Nr. 1

emedicina.lt archyvo iliustracija