Virginija Grigaliūnienė
Rusijai užpuolus Ukrainą, milijonai ukrainiečių ne savo noru buvo priversti palikti namus. Dalis bėgančiųjų nuo karo siaubo įsikūrė Lietuvoje. Tarp atvykusiųjų yra ir kvalifikuotų farmacijos specialistų, o jų mūsų šalyje kaip tik trūksta. Tiesa, norint dirbti pagal specialybę Lietuvos vaistinėje, būtina gauti licenciją. O iki to – netrumpas kelias. Tačiau tai ukrainiečių nė kiek negąsdina – jie mokosi lietuvių kalbą ir aktyviai ruošiasi egzaminui, kurį išlaikę gauna ir licenciją.
Farmacijos specialistai dirba vaistinės darbuotojais
2023 metų kovo pradžios duomenimis, Lietuvos vaistinėse dirbo kelios dešimtys ukrainiečių farmacijos specialistų. Tiesa, vaistininko pareigas užėmė vos kelios moterys – kitos priimtos kaip vaistinės darbuotojos (pildo vaistinės prekėmis lentynas, rūšiuoja vaistinės prekes, tvarkosi, ir panašiai).
Kad įgytų teisę dirbti Lietuvoje pagal turimą aukštojo mokslo diplomą, farmacijos specialistai turi gauti licenciją.
Kaip „Farmaciją ir laiką“ informavo Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos (VVKT) prie Sveikatos apsaugos ministerijos Farmacinės veiklos licencijavimo skyriaus vedėja Auksė Dambrauskaitė, 2023 metų pradžioje licenciją verstis vaistininko praktika Lietuvoje buvo įgijusi kol kas tik viena ukrainietė farmacijos specialistė, o dvi specialistės buvo pateikusios dokumentus, reikalingus tokiai licencijai gauti ir intensyviai ruošėsi egzaminui. Kai straipsnis jau buvo parengtas, egzaminą sėkmingai išlaikė dar viena ukrainietė. Neabejojama, kad pasirengusių įvykdyti visus reikalavimus, kad gautų licenciją verstis vaistininko praktika, ukrainiečių prašymų ateityje bus ir daugiau.
Pasiteiravus, kokie reikalavimai keliami užsienio šalių piliečiams, norintiems įgyti vaistininko ar vaistininko padėjėjo (farmakotechniko) licenciją, VVKT atstovė pabrėžė, kad reikalavimai yra vienodi tiek Lietuvos piliečiams, tiek užsieniečiams.
Plačiau apie tai rašoma LR SAM 2006-11-28 įsakyme Nr.V-1012 „Dėl vaistininko praktikos licencijavimo taisyklių patvirtinimo“ (dėl vaistininko licencijos) ir LR SAM 2006-12-13 įsakyme Nr.V-1052 „Dėl vaistininko padėjėjų (farmakotechnikų) įrašymo į sąrašą taisyklių patvirtinimo“ (dėl vaistininko padėjėjo-farmakotechniko licencijos).
Daugiausia farmacijos specialistų įdarbino vaistinių tinklas „Camelia“
Vaistinių tinklas „Camelia“ įdarbino daugiausia ukrainiečių – apie dvidešimt. 2023 metų kovo pradžioje šiame tinkle dirbo dvi farmacijos specialistės, jau įgijusios vaistininko licenciją, o viena ukrainietė egzaminą ruošiasi laikyti gegužės mėnesį. Kitos jos tautietės vaistinėse dirba asistentėmis.
Ukrainietės buvo įdarbintos vaistinėse įvairiuose šalies miestuose: Vilniuje, Klaipėdoje, Kaune, Marijampolėje, Panevėžyje, Druskininkuose.
Kaip dar karo pradžioje pabrėžė tinklą „Camelia“ valdančios UAB „Nemuno vaistinė“ generalinė direktorė Aušra Budrikienė, bendruomenė draugiškai ir rūpestingai priėmė naujas koleges, atsakingai jas apmokė ir nuolat padeda įgyti naujų žinių.
Kartu buvo pasidžiaugta, kad ukrainietės labai stengiasi, nori tobulėti. Per trumpą laiką jos išmoko daug lietuviškų žodžių ir esant galimybei mielai konsultuoja vaistinės klientus rusų ir anglų kalbomis.
Kovo 7 dieną ukrainietė Jekaterina Marjančenko sėkmingai išlaikė egzaminą ir įgijo vaistininko licenciją. Ji dirba tinklo „Camelia“ vaistinėje Kaune. Paprašėme, kad Ukrainoje, Charkove, gyvenusi bei dirbusi Jekaterina papasakotų apie save plačiau.
„2014 metais baigiau Ukrainos nacionalinį farmacijos universitetą, įgijau vaistininko profesiją, – apie profesinį kelią pasakojo Jekaterina. – Vaistinėje dirbau trejus metus, o nuo 2017-ųjų ėmiau dirbti medicinos atstove. Iki karo dirbau farmacijos kompanijoje „Teva“.
Prasidėjus karui, teko greitai apsispręsti, ir Jekaterina pernai kovo 1 dieną pasiekė Lietuvą.
„Atvykau į Lietuvą, kad išvengčiau karo baisumų, kartu ir aplankyčiau savo draugus, – tęsė pašnekovė. – Iš karto Kaune išsinuomojau butą. Užsiregistravusi ir gavusi dokumentus, pradėjau ieškotis darbo. Mano pirmasis darbas buvo maisto sandėlyje.“
Farmacijos specialisto diplomą turinčiai Jekaterinai rūpėjo, kokios galimybės Lietuvoje gauti darbą pagal specialybę.
„Atsitiktinai sužinojau, kad mano draugė iš Ukrainos taip pat gyvena Kaune ir jau dirba vaistinėje, – prisiminė Jekaterina. – Paskambinau jai, sužinojau, kuriame tinkle įsidarbinusi, ir paprašiau vaistinės vadovo kontaktinio numerio. Paskambinusi jam paklausiau, ar nereikėtų vaistininkės iš Ukrainos. Išgirdau teigiamą atsakymą, netrukus mane pakvietė į pokalbį. Buvau įdarbinta vaistinių tinklui „Camelia“ priklausančioje vaistinėje asistente.“
Jekaterina Marjančenko iškart ėmė domėtis, kokie reikalavimai numatyti, kad galėtų dirbti vaistininke, tai yra kad gautų licenciją verstis vaistininko praktika. Viską išsiaiškinusi, ji pradėjo mokytis lietuvių kalbos, intensyviai ruoštis egzaminui ir, kaip minėta, neseniai jį sėkmingai išlaikė.
J. Marjančenko
„Egzaminas buvo sunkus, – neslėpė Jekaterina. – Pagrindinis sunkumas buvo tas, kad jis vyko lietuvių kalba.“
Nors Jekaterina jau labai daug supranta ir pati bando kalbėti lietuviškai, lietuvių kalbos žinių jai, žinoma, dar trūksta.
Gavusi licenciją, Jekaterina įgijo ir teisę dirbti pagal turimą diplomą. Darbas jai labai patinka, dabar Jekaterina labai laiminga.
„Camelia“, kaip ne kartą pabrėžė Jekaterina, jai viskuo padėjo – tiek ruošiantis egzaminui, tiek rengiant dokumentus, padedant rasti reikalingą informaciją. Net finansiškai tinklo vadovai ukrainietę parėmė! Už visa tai ji sakė esanti be galo dėkinga.
Pasiteiravus apie Ukrainos vaistininkystę, Jekaterina paminėjo, jog reikalavimai vaistininkui Ukrainoje yra tokie patys kaip ir Lietuvoje – kad galėtum dirbti vaistininku, reikia turėti atitinkamą diplomą ir tokios veiklos licenciją.
„Ukrainoje yra daug vaistinių tinklų, daugiau nei penkiolika, – pasakojo Jekaterina. – O vaistinių – tūkstančiai! Vien Charkove vaistinių – daugiau nei tūkstantis.“
Anot ukrainietės, pagal galiojančius teisės aktus Ukrainoje vaistinės savininkas gali būti ir ne vaistininkas.
Ar Jekaterina ruošiasi ilgam pasilikti Lietuvoje? Ji patvirtino planuojanti čia likti visam laikui!
Ar farmacija buvo Jekaterinos didžioji svajonė?
„Iš tiesų jau nuo mokyklos laikų svajojau būti vaistininke, – prisipažino ji. – Labai mėgau chemiją ir žmogaus fiziologiją, todėl baigusi mokyklą tiksliai žinojau, į kokį universitetą noriu stoti, kokią studijų programą pasirinksiu.“
Pokalbio pabaigoje Jekaterina pabrėžė esanti be galo dėkinga Lietuvai už tai, kad mūsų šalyje buvo suteiktas prieglobstis ir skirta parama tiek jai, tiek tūkstančiams ukrainiečių, kad nuo karo baisumų bėgančiais žmonėmis Lietuvoje buvo nuoširdžiai pasirūpinta.
„Dėkoju Dievui, kad pradėjau dirbti „Camelios“ tinkle – čia nuostabūs, malonūs, paslaugūs visi kolegos, visapusiškai man padėjo nuo pirmųjų dienų, – gražių žodžių negailėjo Jekaterina savo darbdaviui bei kolegoms. – Man viską pasakojo, rodė, aiškino, mokė ne tik darbo klausimais, bet ir padėjo gilintis į lietuvių kalbos subtilybes. Dirbu geriausioje komandoje!“
Tetiana – pirmoji ukrainietė, įgijusi licenciją dirbti vaistininke Lietuvoje
Dar viena tinkle „Camelia“ įsidarbinusi ir licenciją, leidžiančią dirbti vaistininke Lietuvoje, įgijusi ukrainietė – Tetiana Shamara. Ji dirba šiam tinklui priklausančioje vaistinėje Klaipėdoje.
T. Shamara
Kurį laiką Tetiana dirbo vaistininko asistente, o nuo pernykščio lapkričio, kai gavo licenciją, – jau vaistininkė. Ji pirmoji ukrainietė farmacijos specialistė, karo pabėgėlė, išsilaikiusi egzaminą ir gavusi lietuvišką vaistininko praktikos licenciją.
„Kovo 31 dieną suėjo lygiai metai, kai atvykome į Lietuvą, – „Farmacijos ir laiko“ žurnalistei pasakojo Tetiana Shamara. – O gegužės 3 dieną bus metai, kaip įsidarbinau vaistinių tinkle „Camelia“. Prieš tai šešis mėnesius dirbau vaistininko padėjėja.“
48 metų vaistininkė į Klaipėdą, kur gyvena jos giminaičių, atvyko iš Ukrainos Černigovo miesto, kartu su dešimtmete dukra Jekaterina. Nieko nelaukusi, Tetiana ėmė ieškoti darbo pagal specialybę ir sulaukė pasiūlymo tapti vaistininko asistente tinklo „Camelia“ vaistinėje.
Tetiana vos atvykusi į Lietuvą ėmė mokytis lietuvių kalbos ir jai puikiai sekasi. Tiesa, jei, aptarnaujant klientą, kyla kokių nors neaiškumų, ji visada gali kreiptis pagalbos į kartu dirbančius kolegas.
Kaip šiandien sekasi Tetianai vaistinėje?
„Gyvendama Ukrainoje vaistinėje dirbau 30 metų, todėl galiu drąsiai pasakyti, kad šį darbą išmanau ir Lietuvoje nepatyriau jokių sunkumų, – pabrėžė pašnekovė. – Labai daug panašumų Ukrainos ir Lietuvos vaistinių darbe.“
Tetiana yra baigusi Charkovo farmacijos akademiją, po mokslų dirbo vaistininke, vėliau ėjo vaistinės vedėjos pareigas, kol Ukrainoje prasidėjo karas ir buvo priversta tėvynę palikti.
Tetiana taip pat labai džiaugėsi, kad vaistinių tinklas „Camelia“ jai suteikė geras darbo sąlygas, o kolegos – nuoširdūs, malonūs, visada pasiruošę padėti.
Ar Tetiana Lietuvoje ketina įsikurti ilgam?
„Nors Lietuvoje viskas gerai sekasi, darbas patinka, sąlygos – geros, bet su dukrele labai norime namo, – prisipažino ji. – Aišku, viskas priklausys nuo aplinkybių: jei tik karas baigsis, skubėsime atgal į Ukrainą.“
Ukrainietės dirba ir kitų tinklų vaistinėse
„Gintarinės vaistinės“ ir „Norfos vaistinės“ tinklų Rinkodaros skyriaus vadovė Irena Tėvelienė informavo, kad 2023 metų pradžioje šiuose tinkluose dirbo 4 ukrainietės.
„Visos jos įdarbintos vaistinės darbuotojomis, tai yra atlieka pardavėjų- konsultančių funkcijas, o viena ukrainietė, gyvenanti ir dirbanti Šiauliuose, intensyviai ruošiasi įgyti farmakotechniko profesinės kvalifikacijos licenciją. Ji jau sudarė sutartį su Kauno kolegija – išsilaikys reikiamus egzaminus ir gaus farmakotechiko licenciją. Viskas, planuojama, užtruks iki pusės metų“, – informavo I. Tėvelienė.
„Eurovaistinės“ komunikacijos vadovė Rolanda Lipnevičiūtė patvirtino, kad ukrainiečių farmacijos specialistų dirba ir šiam tinklui priklausančiose vaistinėse.
Rolanda Lipnevičiūtė
„Ukrainos piliečius įsidarbinti „Eurovaistinėje“ kvietėme nuo pat karo Ukrainoje pradžios ir, vos paskelbę apie šią galimybę, sulaukėme susidomėjimo tiek dėl darbo mūsų vaistinėse, tiek vienoms ar kitoms pareigoms logistikos centre užimti, – kalbėjo R. Lipnevičiūtė. – Iš pradžių įdarbinome daugiau žmonių, bet vėliau dalis jų grįžo į savo šalį. Šiuo metu mūsų tinkle dirba aštuoni žmonės iš Ukrainos.“
Anot tinklo atstovės, naujieji kolegos puikiai įsiliejo į komandas.
„Vaistinėse Ukrainos pilietės, turinčios farmacijos srities išsilavinimą, šiuo metu dirba komandose su vaistininkais, tai yra vaistininko asistento pozicijose, – pridūrė R. Lipnevičiūtė, kai bendravome kovo pabaigoje. – Viena iš jų jau yra išsilaikiusi egzaminą farmacininko licencijai gauti, kad galėtų užimti vaistininkės pareigas.“
R. Lipnevičiūtė pabrėžė, esą „Eurovaistinės“ vaistinių tinklas turi planų, kaip padėti Ukrainos piliečiams greičiau integruotis į farmacijos srities darbo rinką ir pagelbėti tiek įgyjant lietuviškas farmacinės veiklos licencijas, tiek tobulinant lietuvių kalbą.
Iš žurnalo „Farmacija ir laikas“, 2023 m. Nr. 3