Dermatovenerologijos gyd. rezidentė Agnė Sausdravė,
VUL Santaros klinikų Dermatovenerologijos centras
Nagų grybelis (onichomikozė; lot. tinea unguium) – tai grybelių sukelta kojų ir / ar rankų nagų infekcija, pasireiškianti nagų spalvos pokyčiais, pažeisto nago plokštelės sustorėjimu, onicholize ir / ar gretimos odos pakitimais [1]. Tai dažniausia nagų liga, sudaro iki 50 proc. nagų ligų atvejų. Pastaruoju metu ši liga plinta vis labiau, paveikia 12–13 proc. bendrosios populiacijos [2, 3]. Dažniau serga vyresnio amžiaus žmonės, tačiau nagų grybelis gali pasireikšti bet kuriame amžiuje, retesniais atvejais nustatomas net ir vaikams. Apie 90 proc. kojų nagų grybelio ir 50 proc. rankų nagų grybelio atvejų sukelia dermatofitai: Trichophyton rubrum ir Trichophyton mentagrophytes, tačiau nustatoma ir kitų šios ligos sukėlėjų, juos gydyti dažnai būna gerokai sudėtingiau, pavyzdžiui, pelėsinius grybelius: Scopuliariopsis brevicaulis, Acremonium spp., Fusarium spp., Neoscytalidum; mieliagrybius: Candida albicans / parapsilosis / glabrata. Pastaruoju metu vis dažniau nustatoma mišrių infekcijų, kai nagų grybelį sukelia net keli sukėlėjai, todėl skiriant gydymą svarbu, kad vaistai būtų plataus veikimo spektro [4].
Nagų grybelio rizikos veiksniai
Rizikos veiksniams, lemiantiems didesnę nagų grybelio pasireiškimo tikimybę, priskiriama vyresnis pacientų amžius, gretutinės ligos, kaip cukrinis diabetas, periferinės kraujotakos sutrikimai, įgimta ar įgyta imunosupresija, žmogaus imunodeficito (ŽIV) virusas, rūkymas, taip pat drėgnas ir šiltas klimatas, nes susidaro geresnės sąlygos nagų grybelio sukėlėjams plisti. Dar vienas svarbus rizikos veiksnys – nagų traumavimas, dėl kurio pažeistas nagas tampa imlesnis grybelinėms infekcijoms. Dažnai nagus pažeidžia kitos dermatologinės ligos, pvz., psoriazė, plokščioji kerpligė, todėl jomis sergantiems pacientams padidėja rizika susirgti nagų grybeliu [1].
Klinikiniai požymiai
Klinikiniai požymiai, būdingi nagų grybeliui, stebimi objektyvios apžiūros metu. Neretai pacientai patys pastebi, kad jų nagai pastaruoju pasikeitė – pakito jų spalva, forma, nagai pradeda trupėti. Dažniau pakitimai stebimi kojų naguose, dažniausiai pažeidžiami nagai yra nykštys bei mažasis pirštas. Apžiūros metu matoma nago plokštelės spalvos pokyčių – baltos, gelsvos, rudos dėmės; netolygus nago plokštelės reljefas; nagai būna sustorėję; būdinga ponaginė hiperkeratozė. Nago plokštelė tampa trapi; neretai atšoka nuo nago guolio – įvyksta onicholizė. Taip pat stebimos ponaginės grybelinės masės, kurios matomos kaip baltai gelsvas, oranžinis ar rudas išilginis ruožas. Būdingas nagų įaugimas, nago proksimalinės dalies atsiskyrimas nuo nago guolio, apynagės uždegimas (paraudimas) [4]. Svarbu paminėti, kad onichomikozės paveikti nagai gadina estetinį vaizdą, pacientai nagus bando slėpti, tai neigiamai paveikia jų gyvenimo kokybę [5].
Išskiriamos pagrindinės nago grybelio klinikinės formos:
Plačiau skaitykite žurnale FARMACIJA IR LAIKAS, 2023 m. Nr. 4
lrt.lt archyvo iliustracija