Dr. Justinas Vaitkus, prof. dr. Saulius Vaitkus,
LSMUL Kauno klinikų Ausų, nosies ir gerklės ligų klinika
Grybelių randama visur, todėl kasdien neišvengiamai susiduriame su jais savo aplinkoje. Dažniausiai grybelis į žmogaus organizmą patenka per kvėpavimo takus. Laimei, mūsų imuninė sistema padeda užkirsti kelią grybelinei infekcijai. Tiems, kuriems grybelis visgi sukelia infekciją, dažniausiai pasireiškia gerybinė neinvazinė ligos forma. Tačiau dalis pacientų suserga invazine ligos forma. Kadangi invazinės grybelinės infekcijos pasireiškia labai agresyvia eiga ir pasižymi itin dideliu mirtingumu, svarbu, kad gydytojai gebėtų laiku atskirti invazinę grybelinę infekciją nuo neinvazinės.
Mikologija
Skaičiuojama, kad egzistuoja nuo 20 000 iki 1,5 mln. skirtingų grybelių rūšių, tačiau tik kelios dešimtys jų gali sukelti infekcines ligas žmonėms. Skiriamos dvi pagrindinės grybelių formos – mielės ir pelėsiai. Mielės yra vienaląstis apie 3–15 µm skersmens organizmas. Jos dauginasi nelytiniu pumpuravimosi būdu. Jeigu pumpurai neatsiskiria, grybeliai sudaro vientisą grandinę, vadinamą pseudohifu. Pelėsiai yra daugialąsčiai apie 2–10 µm skersmens organizmai. Jie augdami šakojasi į struktūras, vadinamas hifais.
Kitas labai svarbus grybelinio organizmo komponentas yra spora. Spora – tai reprodukcinė struktūra, kuri gaminama nepalankiomis grybeliui sąlygomis. Sporos gali atlaikyti daugelį nepageidaujamų sąlygų ir plačiai išplinta aplinkoje. Kai sporos patenka į palankias sąlygas, pradeda augti. Manoma, jog dažniausiai grybeliai į žmogaus organizmą patenka per kvėpavimo takus sporų pavidalu.
Grybelinio rinosinusito klasifikacija
Plačiau skaitykite LIETUVOS GYDYTOJO ŽURNALE, 2023 m. Nr. 7