Ūminis kosulys yra pats dažniausias ūminio bronchito, peršalimo ligų ir gripo simptomas. Nors visos šios ligos įprastai per keletą dienų praeina be specialaus gydymo, ūminis kosulys gali būti labai varginantis, trikdyti paciento darbą, poilsį ir nakties miegą, pastebimai bloginti gyvenimo kokybę. Kai kurių profesijų žmonės (mokytojai, aktoriai, diktoriai, dainininkai ir kt.) dėl ūminio kosulio gali tapti laikinai nedarbingi.
Dauguma ūminį kosulį sukeliančių ligų yra virusinės etiologijos, todėl jas gydyti antibiotikais neracionalu ir nerekomenduojama, be to, netgi gali būti žalinga, nes skatina organizmo disbiozę, antibiotikams atsparių mikroorganizmų selekciją, gali sutrikdyti žarnyno mikrobiotos veiklą, sukelti alerginių reakcijų ar kitokių nepageidaujamų šalutinių poveikių. Nors etiotropinio ūminio kosulio gydymo dažniausiai nėra (ypač esant virusinei infekcijai), tinkamai parinktos simptominės priemonės gali labai palengvinti simptomus, pagerinti paciento savijautą ir gyvenimo kokybę. Ypač svarbu efektyviai malšinti ūminį kosulį, nes jis sukelia pacientui daug nepatogumų ir varginančių pojūčių.
Daugelio kosulį slopinančių ar atsikosėjimą palengvinančių preparatų vaistinėse galima įsigyti be recepto. Jų savo pacientams gali pasiūlyti ir vaistininkas.
Antibiotikai ir mikrobiotos pažeidimai
Žmogaus odos ir gleivinių epitelio paviršiuje draugiškai gyvuoja daugybė simbiozinių mikroorganizmų, tai vadinamoji mikrobiota. Ji padeda užtikrinti žmogaus kūno apsaugą nuo patogenų. Sveika mikrobiota yra naudinga šeimininkui: per vadinamąją žarnyno ir smegenų ašį ji palankiai veikia burnos ertmės, odos, urogenitalinio trakto, kvėpavimo takų funkciją ir struktūrą.
Pagal lokalizaciją išskiriamos šios specifinės mikrobiotos: burnos ertmės, kvėpavimo takų, urogenitalinė, vaginalinė, virškinimo trakto ir kt. Mikrobiota daro labai reikšmingą įtaką žmogaus sveikatai holistine prasme, savijautai, vietinei ir sisteminei homeostazei, imunitetui.
Fiziologinės mikrobiotos sudėties pokyčiai pagausėjus žalingų bakterijų vadinami disbioze. Disbiozė pažeidžia homeostazę, todėl žmogus tampa imlesnis infekcijoms ir uždegimui. Atsiradus disbiozei didėja rizika susirgti burnos ertmės ir periodonto ligomis, ėduonimi, virškinimo trakto, kvėpavimo ir šlapimo takų infekcinėmis bei uždegiminėmis ligomis, netgi inkstų akmenlige.
Viena dažniausių mikrobiotos pažeidimo priežasčių – neracionalus ar nepagrįstas antibiotikų vartojimas, todėl prieš skiriant pacientui antibiotikų visada reikėtų apsvarstyti alternatyvių gydymo būdų tikslingumą ir galimybes. Reikia atsiminti, kad mikrobiotos funkciją gali sutrikdyti ir nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo.
Neigiamos disbiozės pasekmės dažniausiai trunka kur kas ilgiau negu pati liga, kuriai gydyti buvo vartojami antibiotikai.
Alternatyva – augaliniai vaistai
Plačiau skaitykite žurnale FARMACIJA IR LAIKAS, 2023 m. Nr. 5
emedicina.lt archyvo iliustracija