Prof. dr. Giedrė Bakšytė,
LSMUL KK Kardiologijos klinika
Daliai pacientų, sergančių ūminiais vainikinių arterijų sindromais (ŪVAS), išsivysto dvi sunkiausios būklės – širdies sustojimas arba kardiogeninis šokas. Nors širdies sustojimas už ligoninės ribų yra reta ŪVAS komplikacija, tačiau dažniausia jos priežastis ir yra būtent ŪVAS. Kitos galimos ŪVAS komplikacijos – ūminis širdies nepakankamumas, mechaninės komplikacijos, kairiojo skilvelio trombas, ritmo sutrikimai.
Širdies sustojimas
Skubiai atlikti vainikinių arterijų angiografiją (VAA) ir, jei yra indikacijų, pirminę perkutaninę vainikinių arterijų intervenciją (PVAI) rekomenduojama tiems pacientams, kuriems grįžus spontaninei kraujotakai EKG yra stebimas ST segmento pakilimas ar jo atitikmenys arba yra hemodinaminis ar elektrinis nestabilumas dėl įtariamos VA okliuzijos. Žinoma, kompleksiškai reikėtų vertinti ir neurologinę būklę bei išgyvenamumo tikimybę.
Kiek kitokios taktikos rekomenduojama laikytis, jei grįžus spontaninei kraujotakai EKG nėra ST segmento pakilimo. Šiuo atveju siūloma atsižvelgti į paciento hemodinaminę ir neurologinę būklę. Jei širdies sustojimą sukėlė defibriliuojamas ritmas (skilvelių virpėjimas ar tachikardija) ir hemodinamika yra stabili, skubi VAA neturi jokio pranašumo prieš atidėtą invazinę strategiją, remiantis atsitiktinių imčių klinikinių tyrimų COACT (angl. Coronary Angiography after Cardiac Arrest) ir TOMAHAWK duomenimis. Atliekant pradinį šių pacientų ištyrimą reikėtų atkreipti dėmesį į galimas kitas širdies sustojimo priežastis, tokias kaip smegenų kraujotakos sutrikimas, kvėpavimo nepakankamumas, nekardiogeninis šokas, plaučių embolija ar apsinuodijimas. Echokardiografija gali padėti diferencijuoti šias priežastis. Sprendimas atlikti VAA turėtų būti paremtas ir veiksnių, susijusių su bloga neurologine baigtimi, bei ŪVAS tikimybės vertinimu.
Pacientams, kuriems grįžus spontaninei kraujotakai išlieka sąmonės sutrikimas, siekiant pagerinti neurologinę baigtį rekomenduojama stebėti šerdinę temperatūrą ir aktyviai vengti karščiavimo (kuris apibrėžiamas kaip temperatūra > 37,7 °C). Ta pati rekomendacija taikoma ir ligoninėje gaivintiems pacientams. Neurologinę prognozę siūloma vertinti ne anksčiau kaip po 72 val. nuo patekimo į ligoninę.
Kardiogeninis šokas
Plačiau skaitykite LIETUVOS GYDYTOJO ŽURNALE, 2023 m. Nr. 8