Europos Komisija paskelbė komunikatą dėl su klimatu susijusios rizikos valdymo Europoje. Jame išdėstyta, kaip ES ir jos valstybės narės gali geriau numatyti, suprasti ir šalinti didėjančią klimato kaitos riziką. Komunikatu reaguojama į pirmąjį Europos su klimatu susijusios rizikos vertinimą (EUCRA) – Europos aplinkos agentūros mokslinę ataskaitą. Abiejuose dokumentuose visi valdžios lygmenys, o taip pat privatusis sektorius bei pilietinė visuomenė raginami imtis veiksmų. Komunikate ir ataskaitoje aiškiai nurodoma, kaip visi pagrindiniai sektoriai ir politikos sritys patiria su klimatu susijusią riziką, kokia didelė ir neatidėliotina yra ši rizika ir kaip svarbu aiškiai nustatyti, kas yra atsakingas už rizikos šalinimą.
2023-ieji buvo karščiausi per visą istoriją metai. Remiantis programos „Copernicus“ klimato kaitos tarnybos vasario mėn. ataskaita, pastarųjų 12 mėnesių vidutinė temperatūra pasaulyje viršijo Paryžiaus susitarime nustatytą 1,5 laipsnio ribą. „Eurobarometro“ apklausos duomenimis, 77 proc. europiečių (69 proc. apklaustųjų Lietuvoje) klimato kaitą laiko labai rimta problema, o daugiau kaip trečdalis jų (ES 37 proc., Lietuvoje 22 proc.) jau jaučiasi asmeniškai patiriantys su klimatu susijusią riziką.
Europos visuomenės atsparumo klimato kaitai didinimas
Europos Komisijos komunikate pabrėžiama, kodėl veiksmai, kuriais siekiama didinti atsparumą klimato kaitai, yra labai svarbūs siekiant išlaikyti visuomenės funkcijas ir apsaugoti žmones, ekonomikos konkurencingumą ir sveiką ES ekonomiką bei įmones. Tai taip pat būtina siekiant teisingos ir sąžiningos pertvarkos. Iš anksto investuojant į pažeidžiamumo dėl su klimato susijusios rizikos mažinimą tai kainuos mažiau nei sumos, išleidžiamos siekiant atsigauti nuo klimato kaitos padarinių, pvz., sausrų, potvynių, miškų gaisrų, ligų, derliaus netekimo ar karščio bangų. Konservatyviais skaičiavimais nesiimant veiksmų ši žala iki šimtmečio pabaigos ES BVP gali sumažinti maždaug 7 proc. Investicijos į klimato kaitai atsparius pastatus, transportą ir energetikos tinklus taip pat galėtų suteikti didelių verslo galimybių ir platesniu mastu duoti naudos Europos ekonomikai, nes būtų sukurta aukštos kvalifikacijos darbo vietų ir pagaminama įperkamos švarios energijos.
Siekiant padėti ES ir jos valstybėms narėms valdyti su klimatu susijusią riziką, komunikate nustatytos keturios toliau išvardytos pagrindinės veiksmų kategorijos.
· Geresnis valdymas. Europos Komisija ragina valstybes nares užtikrinti, kad rizika ir atsakomybė būtų geriau suprantamos, pagrįstos geriausiais įrodymais ir dialogu. Atsakingų už riziką įvardijimas yra labai svarbus pirmas žingsnis. Europos Komisija ragina glaudžiau bendradarbiauti atsparumo klimato kaitai srityje nacionaliniu, regioniniu ir vietos lygmenimis, siekiant užtikrinti, kad žinios ir ištekliai būtų prieinami ten, kur jie veiksmingiausi. Atsparumas klimato kaitai vis dažniau aptariamas visų sektorių politikos srityse, tačiau tebetrūksta planavimo ir įgyvendinimo nacionaliniu lygmeniu. Komunikate pažymima, jog valstybės narės ėmėsi pirmųjų veiksmų, kad atsparumą klimato kaitai įtrauktų į savo nacionalinius energetikos ir klimato srities veiksmų planus.
· Geresnės priemonės atsakingiems už riziką įgalinti. Politikos formuotojai, įmonės ir investuotojai turi geriau suprasti su klimatu susijusios rizikos ir investicijų bei ilgalaikių finansavimo strategijų sąsajas. Tai galėtų būti tinkami rinkos signalai, kurie padėtų užpildyti esamas atsparumo ir apsaugos spragas. Europos Komisija, pasitelkdama patikimus ir solidžius duomenis, patobulins esamas priemones, kad padėtų regioninėms ir vietos valdžios institucijoms geriau pasirengti. Europos Komisija ir Europos aplinkos agentūra (EAA) suteiks prieigą prie pagrindinių išsamių ir lokalizuotų duomenų, produktų, programėlių, rodiklių ir paslaugų. Siekiant padėti reaguoti į ekstremaliąsias situacijas, 2025 m. bus pradėta teikti GALILEO perspėjimo apie nepaprastąsias situacijas palydovinė paslauga (EWSS), kad įspėjimus žmonėms, įmonėms ir valdžios institucijoms būtų galima perduoti net ir tada, kai neveikia antžeminės įspėjimo sistemos. Didelės duomenų spragos sumažės priėmus siūlomą miškų stebėsenos teisės aktą ir dirvožemio stebėsenos teisės aktą, o tai padės patobulinti ankstyvojo perspėjimo apie gamtos gaisrus bei kitas nelaimes priemones ir parengti tikslesnius rizikos vertinimus. Apskritai Europos Komisija skatins naudoti turimas stebėsenos, prognozavimo ir perspėjimo sistemas.
· Struktūrinės politikos panaudojimas. Valstybių narių struktūrinė politika gali būti veiksmingai panaudota su klimatu susijusiai rizikai valdyti. Trys struktūrinės politikos sritys yra itin daug žadančios su klimatu susijusios rizikos valdymo požiūriu įvairiuose sektoriuose: geresnis teritorijų planavimas valstybėse narėse; su klimatu susijusios rizikos veiksnių įtraukimas į planavimą ir ypatingos svarbos infrastruktūros priežiūrą; ES lygmens solidarumo mechanizmų, tokių kaip ES civilinės saugos mechanizmas, ES solidarumo fondas ir sanglaudos politikos struktūrinės investicijos, susiejimas su atitinkamomis nacionalinėmis atsparumo priemonėmis. Civilinės saugos sistemos ir ištekliai turi būti pritaikyti ateities iššūkiams, investuojant į ES ir valstybių narių nelaimių rizikos valdymą, reagavimo pajėgumus ir ekspertines žinias, kuriuos būtų galima greitai panaudoti tarpvalstybiniu mastu. Tai turėtų visiškai integruoti su klimatu susijusią riziką į nelaimių rizikos valdymo procesus.
· Tinkamos atsparumo klimato kaitai finansavimo sąlygos. Bus labai svarbu sutelkti pakankamai lėšų – tiek viešųjų, tiek privačių – atsparumui klimato kaitai. Europos Komisija yra pasirengusi padėti valstybėms narėms tobulinti klimato rizikos biudžeto sudarymą ir įtraukti jį į nacionalinius biudžeto procesus. Siekdama užtikrinti, kad ES išlaidos būtų atsparios klimato kaitai, Europos Komisija, laikydamasi reikšmingos žalos nedarymo principo, įtrauks prisitaikymo prie klimato kaitos aspektus į ES programų ir veiklos įgyvendinimą. Europos Komisija sušauks laikiną atsparumo klimato kaitai finansavimo sutelkimo svarstymų grupę. Svarstymų grupė suburs pagrindinius pramonės subjektus ir viešųjų bei privačiųjų finansų įstaigų atstovus, kad apsvarstytų, kaip palengvinti atsparumo klimato kaitai finansavimą. Europos Komisija ragina valstybes nares atsižvelgti į su klimatu susijusią riziką įtraukiant aplinkos tvarumo kriterijus į konkurencinius viešųjų pirkimų konkursus, pavyzdžiui, pagal Poveikio klimatui neutralizavimo pramonės aktą.
Kalbant iš sektorių perspektyvos, Europos Komisija pateikia konkrečių pasiūlymų dėl veiksmų šešiose srityse, kuriose daromas poveikis: natūralių ekosistemų, vandens, sveikatos, maisto, infrastruktūros bei apstatytos aplinkos ir ekonomikos. Esamų ES teisės aktų įgyvendinimas yra svarbi sėkmingo rizikos valdymo daugelyje šių sričių prielaida, o pagrindinės priemonės nurodytos komunikate.
Nors komunikate daugiausia dėmesio skiriama su klimatu susijusios rizikos valdymui Europos Sąjungoje, ES taip pat aktyviai veikia spręsdama su klimatu susijusios rizikos klausimus tarptautiniu lygmeniu, o didelė dalis tarptautinio kovos su klimato kaita finansavimo skiriama prisitaikymo prie klimato kaitos priemonėms. Europos Komisija toliau dalysis patirtimi, žiniomis ir priemonėmis su klimatu susijusios rizikos valdymo srityje tarptautiniu mastu ir įtrauks su klimatu susijusios rizikos valdymą į dvišales bei daugiašales diskusijas.
Daugiau informacijos
Komunikatas dėl su klimatu susijusios rizikos valdymo Europoje
Visas pranešimas spaudai
EK Ryšių su visuomene skyrius