Gyd. Edita Samackaitė,
„Kardiolitos“ klinikos;
Baltijos-Amerikos klinika
2020 metais pasirodžiusios Nosies polipozės ir sinusito gydymo gairės (EPOS, angl. European Position Paper on Rhinosinusitis and Nasal polyps) yra atnaujintas įrodymais grįstų Europos rinologų draugijos rekomendacijų, paskelbtų 2005, 2007, 2012 metais, variantas. Šiame dokumente išdėstyti apibendrinti klinikinių tyrimų duomenys ir pateiktos naujausios rinosinusito bei nosies polipozės gydymo rekomendacijos [1–3].
APIBRĖŽIMAS
Ūminis rinosinusitas (ŪRS) – tai nosies ir prienosinių ančių gleivinės uždegimas, trunkantis ilgiau kaip 10 dienų, tačiau ne ilgiau kaip 12 savaičių.
Lėtinis rinosinusitas (LRS) – nosies ir prienosinių ančių gleivinės uždegimas, trunkantis ilgiau kaip12 savaičių.
Pasikartojantis ūminis rinosinusitas (PŪRS) diagnozuojamas, kai ŪRS simptomai kartojasi 4 ir daugiau kartų per metus, vieno epizodo simptomai trunka trumpiau nei 12 savaičių ir yra aiškūs besimptomiai tarpai tarp susirgimų.
ŪMINIS RINOSINUSITAS
Epidemiologiniai duomenys
Ūminis rinosinusitas – plačiai paplitusi liga, kuri reikšmingai blogina žmonių gyvenimo kokybę, didina visuomenei tenkančias sveikatos priežiūros išlaidas, trikdo darbingumą. Kasmet 6–15 proc. žmonių suserga ūminiu rinosinusitu (kitaip vadinama peršalimu, sloga) ir per sezoną gali sirgti pakartotinai. Suaugusiems žmonėms būdinga sirgti vidutiniškai 2–5 kartus, vaikams 7–10 kartų per metus [1, 2].
Nors dažniausiai ŪRS praeina savaime (angl. self limiting disease) ir komplikacijos pasireiškia retai, tačiau aprašyta ir gyvybei pavojingų atvejų [36]. Didėjantis mikrobų atsparumas antimikrobiniams vaistams ir naujų antimikrobinių vaistų stygius yra vienos didžiausių šiuolaikinės visuomenės problemų, jas dar labiau didina neracionalus antibiotikų vartojimas, pavyzdžiui, peršalimo ligoms gydyti [37]. Nustatyta, kad ŪRS yra 5 pagal dažnį antibiotikų skyrimo priežastis apskritai ir 2 pagal dažnį antibiotikų skyrimo priežastis pirminės sveikatos priežiūros grandyje.
Klinikinis pasireiškimas
Plačiau skaitykite LIETUVOS GYDYTOJO ŽURNALE EKSPERTŲ REKOMENDACIJOSE (2024 m. Nr. 7)