Gyd. Ligita Pilkytė,
LSMU Kauno Klinikos, Imunologijos ir alergologijos klinika
Anafilaksija – tai ūminė, gyvybei pavojinga alerginė reakcija, kuriai būdingi greitai prasidedantys simptomai, apimantys skirtingas organų sistemas ir reikalaujantys skubios medicininės intervencijos. 2013 m. duomenimis, anafilaksijos dažnis svyravo nuo 1,5 iki 7,9 atvejų 100 000 gyventojų per metus. Europoje 1 iš 300 gyventojų gyvenime patiria anafilaksijos reakciją. 2023 m. sisteminės apžvalgos duomenimis, per pastaruosius dešimtmečius pasaulyje anafilaksijos dažnis išaugo ir siekia 46 atvejus 100 000 gyventojų per metus. Mažiausiai 30 proc. anafilaksiją patyrusių pacientų reakcija pasikartoja vieną ar daugiau kartų. Mirtingumas siekia 0,7–2 procentus.
Etiopatogenezė
Anafilaksija – tai sunki alerginė reakcija. Dažniausia vaikų anafilaksijos priežastis yra alergija maistui, pavyzdžiui, žemės riešutams, pienui, žuviai ir vėžiagyviams. Suaugusiesiems – vabzdžių nuodai, lateksas ir kai kurie vaistai. Dažniausios priežastys plačiau išdėstytos pirmoje lentelėje. Anafilaksijos riziką gali padidinti endogeniniai veiksniai, tokie kaip sisteminė mastocitozė, bronchinė astma arba hormonų pokyčiai, ir egzogeniniai veiksniai – infekcijos, psichologiniai sutrikimai, miego trūkumas, alkoholio vartojimas, fizinis krūvis, kuris gali būti labai įvairus – aerobiniai (širdies ir kraujagyslių sistemą lavinantys) pratimai, tokie kaip bėgiojimas, o kai kuriais atvejais net vaikščiojimas. Tam tikro maisto valgymas prieš mankštą arba mankšta karštu, šaltu ar drėgnu oru, kai kuriems žmonėms taip pat buvo susijusi su anafilaksija.
Anafilaksija pagal savo mechanizmą yra skirstoma į imunoglobulino E (IgE) medijuotą ir ne IgE medijuotą. IgE sukelta anafilaksija pasireiškia dažniausiai ir yra laikoma klasikine reakcija. Šio tipo anafilaksiją sukelia alergeno sąveika su alergenui specifiniu IgE / didelio afiniteto receptoriaus (FcεRI) kompleksu, išreikštu efektorinėse ląstelėse, daugiausia putliosiose ląstelėse ir bazofiluose. Dėl šios sąveikos pradeda gamintis įvairūs mediatoriai, kurių išsiskyrimas sukelia simptomus. Ne IgE medijuota anafilaksija gali būti imunologinė arba neimunologinė. Tokio tipo reakcijos gali vykti dėl komplemento sistemos aktyvacijos ar sukeliamos imunoglobulino G (IgG). Neimunologinės kilmės anafilaksiją gali sukelti tam tikrai vaistai (pvz. opioidai). Etanolis ir fiziniai veiksniai taip pat gali sukelti anafilaksiją, tačiau mechanizmai nėra iki galo išsiaiškinti. Putliosios ląstelės gali būti aktyvuojamos per tam tikrus receptorius vartojant vaistus, tokius kaip miorelaksantus ir fluorochinolonus. Idiopatinė anafilaksija, kai negalima nustatyti jokio sukėlusio veiksnio, įvairių tyrimų duomenimis, pasireiškia nuo 6,5 iki 35,0 proc. atvejų. Esant tokio tipo reakcijai, tikslinga paneigti mastocitozės diagnozę.
Diagnostika
Plačiau skaitykite LIETUVOS GYDYTOJO ŽURNALE, 2024 m. Nr. 4