Gyd. Monika Macejevska,
„Kardiolitos“ klinikos
Rožinė (sin. rožiniai spuogai, kuperozė) – tai dažna lėtinė uždegiminė odos liga, remituojančios-recidyvuojančios eigos, pasireiškianti veido srityje (ypač skruostų, nosies srityje, kiek rečiau – kaktos ir smakro srityje), tačiau galinti pažeisti ir akis. Dažniausiai rožine serga šviesaus gymio (Fitzpatricko I arba II fototipas), vidutinio amžiaus suaugusieji [1, 2].
Epidemiologija
Rožinės paplitimo duomenys, pateikiami tyrimuose, skiriasi. Pavyzdžiui, Spoendlin et al. tyrimo duomenimis, Jungtinėje Karalystėje kasmet diagnozuojama 165 naujų rožinės atvejų 100 000 gyventojų. Gether et al. tyrimo rezultatai parodė, kad rožinės paplitimas skirtingose šalyse svyruoja nuo 0,09 iki 22,41 proc., visgi vidutiniškai siekia apie 5,46 procento. Augustin M et al. studijos metu nustatytas didžiausias ligos paplitimas tarp 45–60 metų asmenų – 6,24 proc. [1]. Kitos sisteminės apžvalgos duomenimis, suaugusiųjų populiacijoje rožinės paplitimas yra apie 5,5 proc., o vyrų ir moterų sergamumo dažnis vienodas.
Rožinė gali lemti nerimo, depresijos, mažos savivertės atsiradimą, stigmatizaciją. Taip pat nustatyta, kad sergantiesiems rožine būdinga didesnė širdies ir kraujagyslių, virškinimo trakto, neurologinių, autoimuninių, psichiatrinių susirgimų tikimybė [3].
Etiopatogenezė
Plačiau skaitykite LIETUVOS GYDYTOJO ŽURNALE, 2024 m. Nr. 4