Doc. dr. Mindaugas Šilkūnas,
VU MF Klinikinės medicinos instituto Akušerijos ir ginekologijos klinika
Gimdos miomos (GM) yra dažniausi moterų dubens gerybiniai navikai, kuriais serga daugiau kaip 60 proc. 30–44 metų amžiaus moterų ir apie 70 proc. moterų perimenopauziniu laikotarpiu. Dauguma atvejų miomos yra besimptomės ir gali būti nustatytos atsitiktinai, atlikus transvaginalinį ultragarsinį tyrimą. Tačiau maždaug 30 proc. atvejų GM turi įtakos gyvenimo kokybei ir moters sveikatai, o dažniausi nusiskundimai yra nenormalus gimdos kraujavimas (NGK), gausus menstruacinis kraujavimas (GMK), taip pat geležies trūkumas ir anemija, įvairaus pobūdžio skausmas ir nevaisingumas. Su GM susiję NGK ir skausmai gydomi simptomus šalinančiais preparatais: nesteroidiniais vaistais nuo uždegimo ir traneksamo rūgštimi, taip pat hormoniniais preparatais: sudėtiniais geriamaisiais kontraceptikais, gonadotropiną atpalaiduojančio hormono (GnRH) agonistais arba antagonistais, levonorgestrelio intrauterininėmis sistemomis ir selektyviais progesterono receptorių moduliatoriais. Tik nedaugelis vaistų yra patvirtinti specialiai GM gydyti, o dauguma jų gydo tik simptomus. Chirurginis GM gydymas – tai vaisingumą tausojantis gydymas, pavyzdžiui, miomektomija, arba radikalus gydymas – histerektomija, ypač moterims perimenopauzės laikotarpiu. Taip pat GM gydymui galima pasitelkti ir radiologines intervencijas: gimdos arterijų embolizaciją (angl. UAE), didelio intensyvumo fokusuotą ultragarsą (angl. HIFU) arba radijo dažnio GM abliaciją (angl. RFA). Simptominį GM gydymo metodą reikėtų rinktis atsižvelgiant į miomų vietą gimdoje, dydį, kiekį, gretutines ligas ir kartu su paciente priimant bendrą sprendimą atsižvelgti į ilgalaikius bei trumpalaikius gydymo tikslus, kurių moteris tikisi, aptariant norą pastoti arba norą išsaugoti gimdą nepriklausomai nuo reprodukcinių tikslų.
Plačiau skaitykite LIETUVOS GYDYTOJO ŽURNALE EKSPERTŲ REKOMENDACIJOSE (2024 m. Nr. 7)