Žvynelinė: naujausios gydymo tendencijos ir iššūkiai

Monika Marta Macejevska, 

Vilniaus miesto klinikinė ligoninė;

„Kardiolitos klinikos“

Žvynelinė – lėtinė, sisteminė, recidyvuojanti uždegiminė liga, kuriai būdingi kūno odos bėrimai aiškių ribų eriteminėmis papulėmis ir plokštelėmis, padengtomis sidabrinės spalvos pleiskanomis (žvynais), plaukuotosios galvos dalies bėrimai, nagų pažeidimai (50–79 proc. pacientų), sąnarių pažeidimai (6–42 proc. pacientų), ženkli neigiama psichosocialinė įtaka paciento gyvenimo kokybei [1–3]. Šiai ligai itin būdingi epizodiniai paūmėjimai ir remisijos periodai. Moksliniais tyrimais įrodyta, kad net ir pranykus bėrimams subklinikinis uždegimas odoje dažniausiai išlieka. Šis faktas paaiškina, kodėl žvynelinei reikalinga proaktyvi ilgalaikio gydymo strategija, kitu atveju bėrimai dažniausiai atsinaujina tose pačiose anatominėse srityse, o ilgalaikė ligos kontrolė kelia iššūkių ir didžiosios dalies pacientų gydymas būna nepakankamai veiksmingas, remisija trunka neilgai [4–6].

Kokie yra pacientų lūkesčiai, gydant žvynelinę?

Kaip ir gydant bet kurią kitą lėtinę ligą, pacientai tikisi veiksmingo gydymo ir efektyvios ligos kontrolės be nepageidaujamų reiškinių, mažiau paūmėjimų, mažiau stiprių paūmėjimų, ilgesnių tarpų tarp paūmėjimų, mažiau vizitų pas gydytoją, suvartoti mažiau vaistų, ir, be abejo, pagerėjusios gyvenimo kokybės [7].

Kaip gydymo rekomendacijų laikymasis susijęs su gydymo efektyvumu?

Plačiau skaitykite LIETUVOS GYDYTOJO ŽURNALE EKSPERTŲ REKOMENDACIJOSE (2024 m. Nr. 7)

pixabay.com iliustracija