Gyd. Kęstutis Černiauskas,
VU MF Klinikinės medicinos institutas, Krūtinės ligų, imunologijos ir alergologijos klinika
Atopinis dermatitas yra lėtinė, dažnu atveju labai stipriai gyvenimo kokybę pabloginanti liga, kuriai kontroliuoti reikia nemažai pastangų. Nors biologinė terapija stipriai pakeitė gydymo galimybes, tačiau į ją pretenduoti gali tik sunkios eigos atopiniu dermatitu sergantys pacientai, o daugumai užtenka vietinio gydymo priemonių. Šiame straipsnyje bus aptariami šio gydymo principai ir galimybės.
Atopinis dermatitas
Atopinis dermatitas (AD) – tai lėtinė sisteminė uždegiminė liga, pasireiškianti odos uždegimo simptomais: eriteminiais odos bėrimais, niežėjimu, odos apsauginės funkcijos pažeidimais. Šios ligos istoriniai sinonimai – egzema, neurodermitas, diatezė [1, 2]. AD paplitimas tarp suaugusiųjų įvairiose šalyse svyruoja nuo 2,1 iki 4,9 proc., tarp vaikų – iki 20 proc. [3]. Kiti epidemiologiniai tyrimai pateikia netgi ir didesnius skaičius. AD eiga lėtinė, dažnai kyla paūmėjimų, o visiškai išgyjama retai. Paūmėjimus gali sukelti bakterijos, virusai, grybelinės infekcijos, maisto alergenai, kontaktiniai alergenai (kosmetikos ingredientai, kvapiosios medžiagos), aeroalergenai, nespecifiniai dirgikliai, klimato sąlygos ar psichosocialiniai veiksniai [4]. Diagnozė nustatoma kliniškai, remiantis paciento anamneze ir apžiūra. Niežėjimas – pagrindinis šios ligos simptomas, o dėl sunkiai valdomo kasymosi atsirandantys odos pažeidimai, erozijos gali lemti ir antrinių infekcijų išsivystymą. Intensyviai niežtintis bėrimas sekina pacientą, stipriai pablogina gyvenimo kokybę. Ligos naštą patiria tiek pacientas, tiek jo šeima. Tai ne tik didelis psichologinis krūvis, bet ir tiesioginės finansinės išlaidos: receptinių ir nereceptinių priemonių įsigijimas, apsilankymas sveikatos priežiūros įstaigose, priėmimo skyriuose ligoninėse, hospitalizacijos. Neišvengiamos ir netiesioginės išlaidos – tai nedarbingos dienos, mokyklos nelankymas, fizinės veiklos ribojimas, sumažėjęs produktyvumas [5]. AD priskiriamas vadinamojo T2 – antrojo tipo uždegimo nulemtiems susirgimams ir yra viena iš dažnai kartu pasireiškiančių atopinių ligų – alerginio rinokonjunktyvito, bronchinės astmos, maisto alergijos. AD ne tik skiriasi fenotipiškai (vaikai serga kitaip nei suaugusieji, baltieji kitaip nei iš Azijos kilę pacientai), bet ir stebimi saviti endotipai (skirtingo laipsnio Th1, Th2, Th17 ar Th22 limfocitų aktyvacija, nevienodai pažeista epidermio apsauginė funkcija, terminalinė jo diferenciacija ir lipidų bei odos tampriosios jungties funkcija [6].
Plačiau skaitykite LIETUVOS GYDYTOJO ŽURNALE EKSPERTŲ REKOMENDACIJOSE (2024 m.Nr. 7)