Reda Žilinskienė,
Kauno miesto poliklinika
Aknė (paprastieji spuogai, lot. acne vulgaris) – viena dažniausių lėtinių uždegiminių odos ligų, susijusi plauko maišelio (folikulo) riebalinės liaukos komplekso pažeidimu [1]. Akne serga maždaug 85 proc. 12–24 m. amžiaus žmonių. Dažniausiai ši liga prasideda iki paauglystės (nuo 7 iki 12 metų) ir praeina iki trečio dešimtmečio, tačiau gali ir išlikti arba prasidėti jau suaugus (30–40 m.) [2].
Aknė dažnai sukelia socialinių, psichologinių, fizinių sunkumų, kurie labai blogina gyvenimo kokybę [3–5]. Tyrimai rodo, kad akne sergantiems žmonėms yra didesnė depresijos ir savižudybės rizika [6].
Įvadas
Pagrindinės aknės klinikinės formos: komedoninė – uždari ir atviri komedonai; papulopustulinė; nodulocistinė ir konglobatinė. Kitos retesnės – suaugusiųjų aknė; naujagimių; žaibinė aknė; nukasymo (ekskoriacinė); kosmetinė; raukšlių.
Aknės atsiradimą lemia dažniausiai keletas veiksnių: genetinis (šeiminis) polinkis (asmenims, kurių artimi šeimos nariai serga spuogais, yra didesnė šio susirgimo rizika); androgenų sukelta hiperseborėja (per didelė riebalų gamyba riebalų liaukose); hiperkeratinizacija (išorinio, raginio odos sluoksnio sustorėjimas); odos mikrobų įvairovės praradimas – Cutibacterium (kitaip Propionibacterium) acne bakterijos kolonizacija ir netinkamas uždegiminis atsakas. Visa tai lemia odos apsauginio sluoksnio pažeidimą, mikrobiomo sutrikdymą [1, 7–9].
Suaugusiųjų aknės paplitimas, klinika ir rizikos veiksniai
Plačiau skaitykite LIETUVOS GYDYTOJO ŽURNALE, 2024 m. Nr. 9