Šį kartą siūlome susipažinti su LŽS Kauno apskrities skyriaus nario, Kauno klinikų gydytojo kardiologo prof. Raimondo Kubiliaus parengta sekmadienine kardioprotekcija su žurnalistu, radijo laidų vedėju Aurimu Peredniu.
Gerb. Aurimai, ar radijo žurnalistai savo darbe patiria stresą?
Taip, patiriu stresą kasdien. Mūsų darbe daug sėslumo, daug virtualaus bendravimo, dirgiklių, emocijų, nuo kurių, dirbant su informacija, sunku atsiriboti. Neseniai skaičiau, kad vidutinis amerikietis net 90 proc. laiko praleidžia ne gryname ore. Streso stengiuosi nesureikšminti, priimu jį kaip normalų darbo ir gyvenimo palydovą. Tiesioginis eteris, skirtingi pašnekovai ir jų ginčai, visuomet aukštesnio streso zona, tačiau prie to priprantama. Neseniai viena slaugytoja guodėsi, kad labai jaudinasi prieš Žinių radijo interviu, nes tą daro itin retai. Pasakiau, kad suprantu ją ir tai visiškai normalu. Aš dar labiau jaudinčiausi operacinėje ar prie mirštančio ligonio.
![](https://emedicina.lt/wp-content/uploads/2025/01/Perednis-aurimas.jpg)
Viena iš Jūsų mėgstamų fizinių veiklų yra vaikščiojimas. Kiek per dieną „surenkate“ žingsnių?
Kasdien nueinu apie 10 000 žingsnių, kartais net neinu miegoti, kol jų trūksta. Žurnalistų darbe daug negatyvių emocijų, labai lengva tapti ciniku. Stengiuosi kasdien padaryti bent vieną mažą prosocialų darbą ir jį vakare apmąstyti, aprašant sąsiuvinyje. Man tai padeda išlaikyti pozityvų požiūrį ir vidinį balansą. Kasdien sportuoju, bent pusvalandį – intensyviai: minu dviratį, bėgioju ar bėgiojimą derinu su jėgos pratimais, dažniausiai tą darau rytais, valandą po atsibudimo, dar nevalgęs.
Ar žinote savo cholesterolio kiekį kraujyje? Ar dažnai matuojatės arterinį kraujo spaudimą?
Kraujo spaudimą matuoju itin retai, jaučiu, kada jis būna pakilęs, dažniausiai – po didesnės nervų sistemos perkrovos, intensyvesnio darbo. Man tai visuomet – ženklas, kad reikia padirbėti fiziškai, intensyviau pasportuoti ir atsitraukti nuo darbo. Lygiai tą patį galėčiau pasakyti apie miegą – jei tik jis pablogėja, kitą dieną didinu fizinio aktyvumo lygį. Sykį prieš pat tiesioginio eterio laidą tikrino darbe sveikatą ir matavo arterinį kraujo spaudimą, jis buvo idealus. Bendrojo cholesterolio lygis pas mane normalus, tyrimuose labiausiai seku „gerojo” ir „blogojo” cholesterolio reikšmes ir santykį, atkreipiu dėmesį į trigliceridų kiekį. Kai prieš keletą metų kraujo spaudimas buvo padidėjęs, susireguliavau jį savo mityboje susimažinęs riebalų, cukraus ir angliavandenių kiekį. Jau ne vienerius metus stengiuosi nevalgyti pridėtinio cukraus, pieniškų produktų, išskyrus graikišką jogurtą ir kefyrą (dėl gerųjų bakterijų), itin mažai vartoju miltinių produktų.
Ko palinkėtumėte tiems, kurie vis dar delsia pasirūpinti savo širdies ir kraujagyslių sveikata ir dar nedalyvavo širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos patikros programoje?
Judėti ir sportuoti. Ypač – jautresnės nervų sistemos žmonėms ir tiems, kurių darbas yra sėdimas. Judėjimas yra gyvenimas. Niekada jokiomis sąlygomis nedaryti kompromiso su poilsiu, miegu ir fiziniu aktyvumu. Kiekvienoje situacijoje, kokią gyvenimas padovanos, net pačioje sunkiausioje, neprarasti pozityvumo ir gero humoro jausmo. Kiek kalbinu laidose ilgaamžius, pastebiu vieną bendrą jų bruožą: visi jie yra labai pozityvūs, veiklūs ir socialūs. Kardiologas prof. Pranas Šerpytis sykį interviu metu paminėjo, kad per dieną bent keletą komplimentų stengiasi pasakyti savo kolegoms – vis prisimenu šiuos jo žodžius ir stengiuosi taip pat kurti kuo daugiau teigiamų emocijų.
Asmeninio archyvo nuotraukoje – žurnalistas A. Perednis