Virginija Grigaliūnienė
Siekdamas padidinti vaistų prieinamumą nuo didmiesčių nutolusių regionų gyventojams, 2020–2024 metų kadencijos Seimo Sveikatos reikalų komitetas dar praėjusių metų birželį ėmėsi iniciatyvos parengti ir registruoti Farmacijos įstatymo pataisas, kurios leistų vaistinėms teikti vadinamąsias išvažiuojamąsias paslaugas. Kartu su Sveikatos reikalų komiteto pirmininku Antanu Matulu tokiai iniciatyvai pritarė ir tuomečiai parlamentarai, Sveikatos reikalų komiteto nariai Rimantė Šalaševičiūtė, Jurgita Sejonienė bei Linas Slušnys.
Iki tol įstatymas nenumatė galimybės visuomenės vaistinėms teikti išvažiuojamąsias paslaugas, tad tokių paslaugų Lietuvoje nebuvo. Pataisų iniciatoriai pasiūlė, kad, pritarus Seimui, minėtos pataisos įsigaliotų jau nuo 2025 metų. Tiesa, tuo abejoja net… patys šių Farmacijos įstatymo pakeitimų iniciatoriai.
Įstatymo pataisos – po Valstybinio audito ataskaitos
Dar 2023 metų gruodį Valstybinis auditas savo ataskaitoje nurodė, kad 62,5 proc. (15 iš 24) savivaldybių susiduria su sunkumais, užtikrindamos vaistų prieinamumą atokesnių regionų gyventojams.
Kaip „Farmacijos ir laiko“ žurnalistei pabrėžė LR Valstybės kontrolės vyriausioji valstybinė auditorė-audito grupės vadovė Kristina Česaitienė, savivaldybės, kuriose vaistinių skaičius 100 tūkstančių gyventojų yra mažesnis nei EPBO vidurkis ar artimas jam, įvardijo problemas, su kuriomis tenka susidurti.
„Šios problemos ypač aktualios ten, kur vaistinės išsidėstę rajonų centruose ir dėl menkos apyvartos nenori sudaryti sutarčių su medicinos punktais, – pabrėžė K. Česaitienė. – Todėl vyresnio amžiaus, vienišiems, mobilumo sunkumų turintiems gyventojams vaistais apsirūpinti gan sudėtinga.“
Anot K. Česaitienės, apklaustos savivaldybės nurodė, kad imasi priemonių palengvinti aprūpinimą vaistais: tam pasitelkiami socialiniai, individualios priežiūros, ambulatorinės slaugos darbuotojai, asmeniniai asistentai, medicinos punktuose dirbantys slaugytojai.
„Kadangi valstybė nereguliuoja vaistinių tinklo plėtros, ji vyksta atsižvelgiant į rinkos poreikį, todėl galima ir reikia ieškoti priemonių, kaip padėti žmonėms apsirūpinti reikalingais vaistais, – akcentavo auditorė. – Dėl to ir rekomendavome Sveikatos apsaugos ministerijai kartu su socialinės apsaugos specialistais, ekspertais ir socialiniais partneriais įvertinti alternatyvių fizinio vaistų prieinamumo priemonių poreikį bei tobulinti esamas ir (ar) numatyti naujas priemones, taip pat – didinti informuotumą apie esamas alternatyvias fizinio vaistų prieinamumo priemones.“
Patvirtinusi, kad išvažiuojamosios vaistinės – viena iš galimų alternatyvių fizinio vaistų prieinamumo gerinimo priemonių, K. Česaitienė pridūrė, jog Valstybės kontrolė, atlikusi auditą, pateikė rekomendaciją šį klausimą spręsti.
„Kaip rekomendacija bus įgyvendinta, pasirenka audituotas subjektas, šiuo atveju – Sveikatos apsaugos ministerija, – teigė auditorė. – Pagal Valstybės kontrolei pateiktą rekomendacijų įgyvendinimo planą, ministerija yra numačiusi alternatyvių priemonių vertinimą atlikti iki kitų metų liepos mėnesio, todėl dabar dar anksti vertinti, tikimės, kad inicijuotos Farmacijos įstatymo pataisos yra pirmas žingsnis, įgyvendinant mūsų rekomendaciją“.
Plačiau skaitykite žurnale FARMACIJA IR LAIKAS, 2024 m. Nr. 7-8