Šiame žurnalo FARMACIJA IR LAIKAS numeryje rubrikoje „Juos suvedė farmacija“ pristatome vaistininkų šeimą iš Šiaulių Eglę ir Donatą Radavičius.
Eglė ir Donatas
Susipažinkime.
Eglė: Gimiau ir užaugau Šiauliuose. Šiauliuose dabar su šeima ir gyvename. Dirbu „Norfos vaistinėje“, esu vaistinės vedėja.
(pridursime nuo redakcijos, kad Eglė dalyvavo ir puikiai pasirodė Lietuvos metų vaistininko rinkimuose – ji buvo patekusi į „Lietuvos metų vaistininkas 2021“ konkurso finalinį etapą, iš komisijos sulaukė aukšto įvertinimo, daug pagyrimų ir pelnė vieną iš medalių!).
Donatas: Esu kilęs iš Šilutės rajono, Vainuto miestelio. Dirbu Šiauliuose, „Eurovaistinės“ tinklui priklausančioje vaistinėje. Esu vaistinės vedėjas, farmacinės veiklos vadovas.
Kodėl pasirinkote farmaciją?
Eglė: Mokykloje daug mokiausi, labai gerai išlaikiau egzaminus, todėl rinktis galėjau ką tik besugalvočiau. Vis dėlto labai norėjosi profesijos, susijusios su medicina. Tiesa, kartu nelabai viliojo tiesioginis kontaktas su pacientais, ligoniais, todėl iškart atkrito odontologija ir gydomoji medicina. Bet liko farmacija!
Donatas: Mano apsisprendimui studijuoti farmaciją daugiausia įtakos turėjo tai, kad mano mama – farmacininkė. Ji jau galėtų ilsėtis, bet dar dirba tinklo „Camelia“ vaistinėje Šilutėje. Taigi buvau puikiai susipažinęs su vaistinės veikla, nes turėjau galimybę stebėti darbo vaistinėje virtuvę. Vaistinėje man yra tekę praleisti nemažai laiko, kartais juokauju, kad net ir augau vaistinėje, nes kai manęs mažo mama neturėdavo kur palikti, vesdavosi į darbą. Ten su įdomumu stebėdavau, kaip vaistininkės dirba, ir man pasirodė, kad tai nėra sunkus ar labai sudėtingas darbas, vis dažniau pagalvodavau, kad visai nieko būtų ir pačiam tokį darbą turėti. Tai ne kur statybose (juokiasi – V. G.).
Eglė ir Donatas dėkingi farmacijai, kurios dėka susipažino ir sukūrė gražią šeimą
Pirmoji pažintis
Eglė: Su Donatu esame kursiokai ir netgi grupiokai – abu mokėmės Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Farmacijos fakultete, to paties kurso penktoje grupėje.
Nuo pirmųjų pažinties dienų ir netgi metų vienas į kitą, regis, nesižvalgėme, tačiau susidraugavome per mediumą. Taigi, galima sakyti, tarp mudviejų neįsiplieskė meilė iš pirmo žvilgsnio. Tiesiog mūsų grupė buvo labai draugiška, todėl visi visur eidavome, dalyvaudavome vakarėliuose, įvairiose šventėse, kartu praleisdavome daug laiko. Ir taip pamažu, nejučia, net patys nepastebėdami, artėjome vienas prie kito. Iš šios gražios draugystės gimė ir meilė.
Donatas: Galiu tik paantrinti Eglei. Taip ir buvo – draugiškai bendravome ir susibendravome.
Pirmasis pasimatymas
Eglė: Kadangi, kaip minėjau, buvome pažįstami ne vienus metus, nelabai prisimenu, kada ir kuo ypatingas tas mūsų pirmasis pasimatymas buvo, ką jo metu veikėme. Greičiausiai nuėjome į kavinukę…
Donatas: Labai fainas buvo mūsų pirmasis pasimatymas, bet jei Eglė sako neprisimenanti, tai ir aš tada neprisiminsiu (juokiasi – V. G.).
Darbas
Eglė: Kartu su Donatu vienoje vaistinėje dirbti neteko, bet to ir nenorėčiau.
Donatas: Užtenka, kiek namuose gaunu darbo (kvatoja – V. G.). Kartais apima jausmas, kad oficialiai nors ir nedirbame kartu, bet realybėje – priešingai… Jei dirbtume vienoje vaistinėje? Tokiu atveju aš turbūt galėčiau pretenduoti tik į Eglės pavaldinius, o visai to nesinorėtų… Tai geriau dirbti atskirai.
Eglė: Abu norėtume būti vadovai, tad vienoje vaistinėje niekaip nesutilptume (juokiasi – V. G.). Mums pakanka sugrįžus po darbo aptarti, ką per dieną nuveikėme, kaip kuriam sekėsi. Bet kalbamės tik bendromis temomis. Kadangi dirbame skirtinguose vaistinių tinkluose, apie tinklų specifiką informacija nesidaliname. Tikrai!
Donatas: Tikrai taip, apie vaistinės darbo niuansus, liečiančius mūsų darbdavius, apskritai nediskutuojame. Nebent pasipasakojame apie kokį išskirtinį pacientą ar rečiau pasitaikančio sveikatos sutrikimo konsultavimo atvejį, prisimename smagius nutikimus su vaistinės klientais, o gal ir kilusią konfliktinę situaciją aptariame – kaip pavyko emocijas nugesinti.
Vaistininkų bendruomenė
Eglė: Šiauliuose yra labai stipri vaistininkų bendruomenė. Donatas – šios bendruomenės įkūrėjas, jos veiklos pagrindinis organizatorius. Nuolat planuojame renginius, į juos susirenka vis daugiau kolegų, džiaugiamės, kad jau turime didelį draugų ir bendraminčių būrį. Patys tuos renginius vedame, patys ruošiame pranešimus, aiškinamės, kokios temos aktualiausios, įdomiausios.
Donato paskaita Šiaulių krašto vaistininkams
Donatas: Su daugeliu esamų ir buvusių kolegų tapome gerais draugais, todėl galiu tik pasidžiaugti, kad farmacijos dėka turiu ne tik žmoną, bet ir daug draugų. Pačių vaistininkų iniciatyva organizuojame visiems labai naudingas paskaitas – apie darbo vaistinėje ypatumus, įgytą patirtį, kuri labai svarbi jaunesniems kolegoms; domimės, kaip sekasi kitiems. Kartais diskusijos būna gan intensyvios – nėra taip, kad atėjome, pasiklausėme ir išėjome… Bet tai ir gerai, nes tik diskutuojant, polemizuojant gimsta tiesa.
Kodėl ši mūsų organizacija susikūrė? Mane nuolat kamuodavo mintys, kad trūksta bendravimo, kad vaistininkų bendruomenė yra susiskaldžiusi, užsidariusi; antra – pasigedau paskaitų, kurios būtų aktualios farmacijos specialistams, kad jos būtų pritaikytos būtent šios profesijos atstovams, kad būtų kalbama būtent apie mūsų darbą. Todėl ir kilo mintis kurti bendruomenę, kuri organizuotų susitikimus, vieni kitiems skaitytume paskaitas, taigi būtume naudingi, prireikus galėtume vieni kitiems patarti, padėti. Juk nuolat kyla įvairiausių klausimų, ir ne visi visada žinome, kur ieškoti atsakymų. Pirmoji pagalba tokiais atvejais – pasitarti su kolegomis. Dabar mūsų grupėje jau yra apie 70 narių. Ji vadinasi Šiaulių provincijos vaistininkų bendruomenė.
Su kolegomis ir draugais vaistininkų suvažiavime
Eglė: Noriu Donatą papildyti, kad šiose paskaitose orientuojamės į gerąją praktiką ir stengiamės, kad paskaitų turinys būtų aktualus vaistininkui. Kitaip sakant, paskaitas ruošiame vaistininkų auditorijai, mat gydytojų paruoštos paskaitos dažnai būna kitokio pobūdžio. Pavyzdžiui, pristatoma kokia nors vidaus organų liga, demonstruojamos rentgeno nuotraukos – o juk vaistininkas neturi galimybių atlikti ir įvertinti tokių ar panašių tyrimų. Todėl mums kur kas aktualiau, kaip žmogų išklausinėti, kaip ištraukti iš jo svarbiausią informaciją apie vieną ar kitą sveikatos sutrikimą, kad būtų galima suteikti kuo tikslesnę farmacinę paslaugą. Čia mes ir dalinamės tokiomis patirtimis. Mano įsitikinimu, tai, kad paskaitas vaistininkams ruošia vaistininkas, yra didelis pliusas ir dėl to, kad jis pats kasdien susiduria su pacientais ir jų sveikatos problemomis.
Man gera matyti ir žinoti, kaip kruopščiai Donatas toms paskaitoms ruošiasi (puikiai parengė paskaitas apie širdies problemas, skausmo valdymą); kolegė Giedrė auditoriją sužavėjo įdomia paskaita apie akių lašus (buvo suklasifikuoti akių lašai, tai yra papasakota apie įvairius akių lašus ir jų veiksmingumą, o ne, kaip dažnai būna kituose renginiuose, pristatytas vienas produktas). Puiki buvo ir kolegos Tado parengta paskaita apie alergijas.
Tokie bendri renginiai vaistininkus labai suartina, draugaujame jau ir šeimomis.
Vaistininkų šeima
Eglė ir Donatas: Auginame du sūnus – 6 ir 10 metų. Abu jie labai aktyvūs, pasiutę, bet kartu ir labai smalsūs, noriai visur dalyvauja. Sūnūs gerai mokosi, lanko daug būrelių, žaidžia futbolą, važinėja dviračiais. Tikri šaunuoliai.
Laisvalaikis, poilsis
Eglė: Labai svarbu kokybiškai pailsėti. Laisvalaikį leidžiame aktyviai – stengiamės visur dalyvauti, daug keliaujame. Mano didžiausias pomėgis yra būtent kelionės, ir visai nebūtinai – prabangios. Visada ieškau pigesnių variantų, gaudau pigius skrydžius. O tada suplanuoju kelionės turinį. Šeimoje esame beveik metams į priekį suplanavę savo keliones ir jų maršrutus – kur lankysimės, ką veiksime. Labai mėgstame keliauti ir dviese – ačiū tėveliams, kurie tuo metu apsiima prižiūrėti mūsų vaikučius.
Aktyvioji Radavičių šeima kelionėje Tenerifėje
Donatas: Be Eglės paminėtų kelionių, dar vienas mano mėgstamas laisvalaikio užsiėmimas – eksperimentuoti virtuvėje. Tiesa, gaminu ne kasdienius patiekalus (tai jau Eglės rūpestis), o išskirtinius, ypatingus. Šventėms visada sugalvoju ką nors įdomaus. Namiškiai ir svečiai labiausiai giria mano patiekalus iš marinuotų šonkauliukų, keptus Komado kepsninėje. Puikiai pavyksta ir patiekalai iš makaronų. Sukiodamasis tarp puodų, atsipalaiduoju, pailsiu.
Be to, visą gyvenimą sportuoju. Dabar lankau boksą, namuose turiu skirtingų svorių svarsčių (gyrų) – su jais žongliruoju, esu išmokęs visokių triukų. Anksčiau domino ir jongčun (Wing Chun) kovos menai, mišrių kovų menai, krepšinis…
Na, ir dar vienas mano hobis – sodininkystė.
Eglė: Taip, Donatas yra mūsų didysis sodininkas! Aš prižiūriu gėles, o Donatas rūpinasi sode ir šiltnamyje augančiomis gėrybėmis. Žinau, kad jis ir darže ne prasčiau atsipalaiduoja nei virtuvėje (juokiasi – V. G.).
Donato vienas iš hobių – gaminti išskirtinius patiekalus
Vaikų svajonės apie profesijos pasirinkimą
Eglė: Nepatikėsite – neseniai varčiau mūsų mažesniojo sąsiuvinius, ir radau jo įrašą, kuo norėtų būti užaugęs. Parašyta, kad bus vaistininkas! Nustebome abu su Donatu, nes kiek esame kalbėję apie tai, nė karto negirdėjome, kad sūnus norėtų rinktis farmaciją. Matyt, tėvų pavyzdys vis dėlto užkrėtė.
Donatas: Aš atvirai pasakysiu – nenorėčiau, kad sūnus būtų vaistininkas. Farmacija, vaistininkystė, mano įsitikinimu, šiandien nėra tokia, kokia buvo anksčiau, prieš daug metų. Turbūt suprantate, ką turiu omenyje… Todėl geriau patarčiau sūnums rinktis mediciną. Bet, žinoma, vaikai patys nuspręs, ką pasirinkti.
Užrašė Virginija Grigaliūnienė
Nuotraukos iš asmeninio Radavičių albumo