Gyd. rezidentė Justina Palubinskienė, gyd. Vytenis Petkevičius,
LSMUL Kauno klinikos Gastroenterologijos klinika
Tulžies refliukso (kitaip dar vadinamo šarminiu refliuksu ar duodenogastriniu refliuksu) sukeltas reakcinis gastritas, arba gastropatija, (toliau – TRG) yra kasos ir dvylikapirštės žarnos fermentų bei tulžies retrogradinio patekimo į skrandį sukeltas skrandžio gleivinės pažeidimas. Nors tulžies refliuksas pirmą kartą pastebėtas 1833 m., tačiau šio susirgimo svarba paaiškėjo tik paplitus skrandžio ir tulžies pūslės operacijoms. Ilgą laiką tulžies refliuksas vertintas kaip chirurginio gydymo pasekmė sutrikdžius prievarčio rauko funkciją, tačiau vis dažniau ši liga nustatoma pacientams, kuriems niekada nebuvo atliktos skrandžio operacijos.
Patogenezė
TRG atsiranda tulžies refliuksui sukėlus skrandžio gleivinės uždegimą. Esminiai veiksniai, lemiantys refliukso atsiradimą, yra sutrikusi prievarčio rauko veikla, nepakankama skrandžio ir dvylikapirštės žarnos peristaltika arba tulžies perteklius dvylikapirštėje žarnoje. Visi šie veiksniai gali veikti kartu arba būti vienas dominuojantis mechanizmas. Dažniausiai TRG atsiranda po prievarčio rauko funkciją sutrikdančių arba prievarčio apylanką suformuojančių operacijų, nes tokiu būdu panaikinama kliūtis dvylikapirštės žarnos turiniui patekti į skrandį. Tokios operacijos atliekamos dėl skrandžio vėžio, opaligės arba nutukimo korekcijai. Po tokio tipo operacijų tulžies refliukso dažnis skirtingas: Roux-en-Y atveju 5–19,3 proc., Billroth II – 61,7 proc., skrandžio apylankos – 31,6–70 proc., pakraštinės skrandžio rezekcijos – 31–32 procentai.
Nesant skrandžio operacijų tulžies refliuksas vadinamas pirminiu. Jis dažniausiai atsiranda dėl tulžies pertekliaus dvylikapirštėje žarnoje po cholecistektomijos arba po Oddi rauko funkciją sutrikdančios endoskopinės retrogradinės cholangiopankreatografijos, dažnis atitinkamai 61,8 ir 71,4 procento. Tulžies perteklius gali atsirasti sutrikus tulžies pūslės kaupimo ir surinkimo bei koncentravimo funkcijoms dėl akmenligės, polipozės ar parezės.
Skrandžio gleivinės uždegimas atsiranda, kai tulžies rūgštys ir kasos fermentai ištirpdo skrandžio gleivinės barjerą sudarančius cholesterolį ir fosfolipidus. Taip skrandžio rūgštys patekdamos į gleivinę pažeidžia ją sudarančias epitelio ląsteles. Be to, esant tulžies refliuksui pakyla skrandžio pH ir patenka skrandžiui neįprastų žarnyno bakterijų, joms dauginantis stiprėja gleivinės uždegimas.
Plačiau skaitykite žurnale GASTROENTEROLOGIJA IR HEPATOLOGIJA, 2024 m. Nr. 1