LSMUL Kauno klinikų gyd. kardiologas prof. Raimondas Kubilius
Pasak legendos, stimuliuojantis kofeino poveikis pažintas senovės Etiopijoje, piemeniui Kaldi pastebėjus, kad jo ožkos prisivalgiusios tam tikrų uogų (kavos pupelių) naktimis nebemiega.
Šiandien kava yra pats populiariausias gėrimas, vartojamas bemaž 1 milijardo pasaulio žmonių.
Kava yra nutraceutikas, savo sudėtyje, be kofeino, turintis daugiau nei 1000 biologiškai aktyvių medžiagų. Koks jų poveikis – nežinoma.
Kadangi kavos sudėtinės dalys greitai patenka į smegenis ir sąveikauja su adenozino bei įvairiais receptoriais, įrodyta, jog kava mažina depresijos, Parkinsono ligos ir Alzheimerio ligos išsivystymo riziką.
Dauguma kavą laiko stimuliuojančia priemone, aktyvinančia simpatinę nervų sistemą, o prie jos nepratusiems sukelia širdies plakimą, didina kraujospūdį. Tačiau reguliariai vartojantiems kavą šis poveikis nestebimas.
Kavos vartojimas mažina širdies nepakankamumo išsivystymo riziką, o didžiausias poveikis stebimas išgėrus 4 kavos puodelius per dieną, – patvirtino keletas mašininio mokymosi tyrimų.
Ką tik pristatyto tyrimo duomenimis, 4-5 per dieną išgerti kavos puodeliai buvo atvirkščiai susiję su mirtingumu, širdies ir kvėpavimo takų ligomis, insultu, traumomis ir nelaimingais atsitikimais, cukriniu diabetu ir infekcijomis, tačiau ne su vėžiniais susirgimais.
Kasdien kavą geriantiems stebėta 16 proc. mažesnė mirtingumo dėl visų priežasčių ir 31 proc. mažesnė mirčių dėl širdies ir kraujagyslių ligų rizika, lyginant su kavos negeriančiaisiais.
Sveikatai palankesnis kavos poveikis stebimas ją geriant ryte, nei kitu dienos metu.
Kliniškai reikšmingiausias yra ilgalaikis kavos poveikis.
Tyrėjai tyrime nevertino, kaip kiti ŠKL rizikos veiksniai, pvz., rūkymas, gali turėti įtakos ją vartojantiems, juolab, kad kavą geriantys asmenys dažniau rūko.
Taigi, turime pakankamai įrodymų, jog gerti kavą, ypač rytais, yra sveika!
Pagal European Heart Journal (2025) 46, 760–762.