Gyd. vaikų endokrinologė doc. dr. Ingrida Stankutė,
LSMU MA Endokrinologijos institutas
Fizinis aktyvumas neabejotinai veikia neuroendokrininę sistemą ir hormonų produkciją. Individualus endokrininės sistemos atsakas priklauso nuo daugybės kintamųjų, tai ir asmens genetiniai veiksniai, amžius, lytis, biologiniai ritmai, mityba, vaistų ir papildų vartojimas, treniruotumo lygis, taip pat įtakos turi fizinio aktyvumo tipas, intensyvumas, trukmė, įvairios aplinkos sąlygos, kuriomis atliekama fizinė veikla. Šios apžvalgos tikslas yra trumpai pateikti moksliniais įrodymais pagrįstus faktus apie fizinių pratimų poveikį žmogaus organizmui, ypač neuroendokrininei sistemai, aptariant atskirų endokrininių ašių funkciją.
Kaip įvairi fizinė veikla veikia žmogaus organizmą?
Aerobiniai pratimai
Moksliniu požiūriu aerobiniai pratimai apibrėžiami kaip fizinio aktyvumo forma, kurios metu vyksta aerobinė (naudojanti deguonį) medžiagų apykaita, kad energija būtų gaunama oksiduojant angliavandenius ir riebalus. Tai tokios veiklos kaip bėgimas, važiavimas dviračiu ar plaukimas pastoviu vidutiniu greičiu, taip pat spartus ėjimas, įvairios aerobinės grupinės treniruotės. Paprastai ši veikla vidutinio intensyvumo ir atliekama vadinamosiose 2-oje ir / ar 3-ioje zonoje, t. y. palaikant širdies susitraukimų dažnį (ŠSD) 60–80 proc. nuo maksimalaus (klasikinė formulė: maksimalus ŠSD = 220 – amžius). Atliekant aerobines treniruotes didinama širdies ir kraujagyslių sistemos ištvermė, gerinamas deguonies pasisavinimas (VO₂max), didinamas mitochondrijų tankis ląstelėse, skatinamas lipidų ir gliukozės metabolizmas.
Jėgos treniruotės
Plačiau skaitykite LIETUVOS GYDYTOJO ŽURNALE, 2025 m. Nr. 3