Lietuvos naujienos

Širdies nepakankamumo (ŠN) paplitimo didėjimas išsivysčiusiuose ir besivystančiuose pasaulio regionuose sukelia didžiulių sunkumų gydytojams, tyrėjams ir sveikatos politikams. Todėl šios ligos profilaktika yra labai svarbi. Gerai žinomų ligų, lemiančių ŠN, – arterinės hipertenzijos ir išeminės širdies ligos – nustatymas ir profilaktika turėtų būti svarbiausias uždavinys siekiant apsaugoti nuo ŠN. Agresyvus, įrodymais pagrįstas išeminės širdies ligos rizikos veiksnių gydymas turėtų būti esminė ŠN profilaktikos strategijų dalis. Šiuo metu reikia atsakyti į klausimus, kaip nustatyti ir gydyti pacientus, sergančius besimptome kairiojo silvelio sistoline disfunkcija (B stadijos ŠN) bei kaip užkirsti kelią šios būklės progresavimui. Būtina toliau tirti ryšius tarp lėtinės inkstų ligos ir ŠN bei lėtinės inkstų ligos kontrolės įtaką apsaugant nuo ŠN. Kol kas patofiziologiniai mechanizmai, lemiantys ŠN pacientams, kuriems kairiojo skilvelio sistolinė funkcija yra išlikusi, dar nėra gerai suprasti, todėl reikia toliau tirti šios ligos gydymo bei profilaktikos strategijas. Galimybes anksti nustatyti asmenis, kuriems yra ŠN rizika (A stadijos ŠN), atvėrė naujausi biožymenų tyrimai. Šiuo metu didžiausią susidomėjimą keliančios pacientų grupės yra vyresnio amžiaus pacientai, moterys ir etninės/rasinės mažumos. […]

Europos vaistų agentūros (toliau – EMA) farmakologinio budrumo darbo grupė, įvertinusi epidemiologinių tyrimų duomenis dėl selektyvių serotonino reabsorbcijos inhibitorių (toliau – SSRI) ir triciklių antidepresantų (toliau – TCA) sukeliamos kaulų lūžių rizikos, rekomenduoja harmonizuoti vaistinių preparatų, kurių sudėtyje yra SSRI ir TCA, rinkodaros pažymėjimo priedus. […]

Europos vaistų agentūros (toliau – EMA) farmakologinio budrumo darbo grupė, įvertinusi turimus duomenis dėl selektyvių serotonino reabsorbcijos inhibitorių (toliau–SSRI), venlafaksino ir mirtazapino sukeliamos naujagimių persistuojančios plautinės hipertenzijos rizikos, rekomenduoja harmonizuoti vaistinių preparatų, kurių sudėtyje yra SSRI, venlafaksino ir mirtazapino, rinkodaros pažymėjimo priedus. […]

Nuo gegužės šalies vaistinėse privalo būti pirkėjui skirti kompiuteriniai monitoriai. Prieš išduodant kompensuojamuosius vaistus ar medicinos pagalbos priemones juose turi būti pateikiama gerai įskaitoma informacija apie tos pačios grupės vaistų, medicinos pagalbos priemonių mažmenines kainas, kompensuojamąją jų dalį, priemoką, kad klientas galėtų tai palyginti ir pasirinkti jam priimtiną. Tokie monitoriai vaistinėse turėtų būti įrengti kiekvienoje vaistininko darbo vietoje. […]

Širdies nepakankamumas (ŠN) yra didelė ir nuolat auganti stiprios ekonomikos šalių visuomenių sveikatos problema. JAV yra apie 5 milijonai ŠN sergančių žmonių. Kasmet diagnozuojama apie 550 tūkst. naujų ŠN atvejų, dėl ŠN registruojama nuo 12 iki 15 milijonų apsilankymų pas gydytoją ir 6,5 milijono lovadienių. 2001 m. 53 tūkst.pacientų pagrindinė mirties priežastis buvo ŠN. Mirčių nuo ŠN skaičius nepaisant kasmet nepaisant pažangaus gydymo. Tą lemia pailgėjusi gyvenimo trukmė, sumažėjęs ligonių mirštamumas nuo miokardo infarkto (MI), širdies ydų ir kitų širdies ligų. ŠN nustatomas 10 iš tūkstančio gyventojų, vyresnių nei 65,4 metų. ŠN diagnozuojamas 80 proc. hospitalizuotų pacientų, vyresnių nei 65 metai. JAV ŠN yra viena dažniausių draudimo bendrovių apmokamų diagnozių ir iki dabar tebėra pati brangiausia. Lėtinio ŠN dažnumas didėja nuo 1 proc. 50–59 metų amžiaus žmonių grupėje iki 10 proc. 80–89 metų. […]

Reumatinės ligos labai paplitusios visame pasaulyje. Jų simptomus patiria kas penktas šeštas į gydytoją besikreipiantis pacientas. Šios ligos yra pagrindinė daugelio žmonių neįgalumo, ankstyvo nedarbingumo priežastis. Viena sunkiausių reumatinių ligų – reumatoidinis artritas. Pasaulyje maždaug prieš 12 metų, pas mus – prieš 6–7 metus, šiai ligai gydyti imta taikyti naujoji biologinė terapija, kurios esmė – labai selektyvus poveikis imuninei sistemai ir jos sudedamosioms dalims: tarpląsteliniams mediatoriams, baltymų molekulėms vadinamoms citokinais, interleukinams, imunokompetentinėms ląstelėms. Plačiau apie šią ligą bei naujas gydymo galimybes kalbamės su Kauno medicinos universiteto Reumatologijos klinikos gydytoja dr. Margarita Pileckyte. […]

Šiuo metu Lietuvos vaistinėse būtų galima įsigyti centralizuotos, nacionalinės, savitarpio pripažinimo ir decentralizuotos procedūros būdu registruotus 23172 vaistinius preparatus (skirtingomis pakuotėmis). Tačiau iš jų Lietuvos rinkai netiekiama 10382 vaistinių preparatų: 4016 – registruotų centralizuotos procedūros ir 6366 – registruotu nacionalinės, savitarpio pripažinimo ir decentralizuotos procedūros būdu. […]

Širdies nepakankamumas (ŠN) – dažnai pasitaikantis klinikinis sindromas, kuris pasireiškia dėl sutrikusio skilvelio gebėjimo užsipildyti arba išstumti kraują. Terminas „širdies nepakankamumas“ yra tinkamesnis nei anksčiau vartotas „kongestinis širdies nepakankamumas“, nes ne visiems pacientams būna tūrio perkrova. Širdies nepakankamumą sukelia įvairūs veiksniai: išeminė širdies liga, hipertenzija, širdies vožtuvų liga, idiopatinė dilatacinė kardiomiopatija ir kt. Svarbiausi ŠN požymiai yra dusulys ir nuovargis, sunkiais atvejais galintys pasireikšti ir esant ramybės būklės, o lengvesniais – fizinio krūvio metu. ŠN tradiciškai buvo diagnozuojamas pagal klinikinį paciento tyrimą, kuris susidėjo iš anamnezės ir įvairių požymių, nustatomų fiziniu tyrimu. […]

Lietuvos mokslų akademijoje vyko Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos (atstovais – A. Barzda ir R. Barkevičiutė), Žemės ūkio universiteto ( atstovė S. Urbienė) ir Mokslų akademijos (atstovai – A. Kusta, D. Lukianienė) inicijuotos Lietuvos mokslų akademijos Žemės ūkio ir miškų mokslų skyriaus maisto saugos ir kokybės komisijos apskritojo stalo diskusijos „Maisto saugos ir mitybos problemos: dabartis ir perspektyvos". […]

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) nuosekliai vykdo priemonių planą, kurio dėka Lietuvos gyventojai turėtų galimybę pigiau įsigyti vaistų. Naujausia įgyvendinama šio plano priemonė – pasirašytas sveikatos apsaugos ministro Raimondo Šukio įsakymas, pagal kurį nuo birželio 1 d. gydytojai išrašydami kompensuojamuosius ir nekompensuojamuosius vaistų receptus, juose privalės nurodyti ne konkretaus gamintojo prekinį, o tik bendrinį vaisto pavadinimą. Tokiu sprendimu siekiama: paskatinti vaistų gamintojų konkurenciją, mažinti galimą medikų finansinį suinteresuotumą bei suteikti pacientams platesnę galimybę rinktis reikiamą vaistą. […]