Lietuvos naujienos

Nepaisant profilaktinės patikros, tobulėjančių diagnostikos metodų, daugumai pacientų, sergančių galvos ir kaklo plokščiųjų ląstelių karcinoma, liga diagnozuojama vietiškai išplitusi. Vėlyvos stadijos vėžys turi būti gydomas kombinuotai: po operacijos skiriamas spindulinis gydymas arba chemoterapija su spinduliniu gydymu, t. y. chemospindulinis gydymas. Kai naviko operuoti negalima arba reikia išsaugoti organo funkciją, pirmos eilės gydymas – chemoterapija cisplatinos pagrindu ir spindulinis gydymas. Pastaruoju metu vis daugėja tyrimų, kuriais vertinamos naujos gydymo schemos, kai pirmiausia skiriama pradinė chemoterapija docetakseliu, cisplatina ir 5-FU. Nemaža dėmesio kreipiama ir į spindulinio gydymo režimų frakcionavimą. […]

Virusai – tai neląstelinė gyvybės forma, kurios egzistavimas pirmą kartą teoriškai aprašytas XIXa. pabaigoje; virusai pirmą kartą pamatyti tik XX amžiaus ketvirtame dešimtmetyje, sukūrus elektroninį mikroskopą. Virusai gali pažeisti bet kurį ląstelinį organizmą (augalų, gyvūnų ir žmonių ląsteles). Manoma, kad yra milijonai įvairių tipų virusų, tačiau tik apie 5000 detaliau ištirti. Virusai klasifikuojami pagal virusų nukleininę rūgštį (DNR ar RNR), grandinės susivijimą (viengubos ar dvigubos grandinės), pliusiniai/ minusiniai ir replikacijos būdą, ir kt. klasifikacijas. Iš kol kas ištyrinėtų virusų didesnė dalis genome turi RNR (1 lentelė). […]

Atopinis dermatitas (AD) – dažna odos liga, ypač stiprios ekonomikos šalyse. Pastaraisiais dešimtmečiais keičiantis gyvensenai, sergamumas šia liga tik didėja. Nors liga nelaikoma rimta, vis dėlto sunkus AD lemia reikšmingą sergamumą ir ženkliai trikdo ligonių bei jų šeimų gyvenimą. AD yra vienas pirmųjų kitų atopinių ligų (alerginio rinito, astmos) vystymosi rodiklių. […]

Juvenilinė angiofibroma (JA) yra gerybinis kraujagyslinis navikas, kuris susiformuoja jauniems 9–19 metų vyrams, jis sudaro 0,05 proc. visų galvos ir kaklo navikų [2]. JAV tai dažniausiai paaugliams diagnozuojamas galvos ir kaklo navikas: vienas naujas atvejis iš 5000–50000 pacientų, atsiųstų otolaringologo konsultacijos [3]. Danijoje sergamumas JA – 0,4 atvejo vienam milijonui gyventojų per metus [4], o Vidurio Rytuose ir Indijoje ligos dažnumas daug didesnis nei Europoje [5]. […]

Ortopedinės traumatologijos gydymo ir tyrinėjimo objektas – žmogaus judėjimo ir atramos aparatas (kaulų ir raumenų sistema) bei šio aparato trauminiai pažeidimai. Ši sritis tyrinėja ne tik traumuojančių veiksnių poveikį organizmui, bet ir ieško priemonių, kaip šių pažeidimų išvengti. Didėjantis traumatizmas yra viena iš didžiausių šiuolaikinės visuomenės problemų, kuri aktuali ne tik silpnesnės, bet ir stiprios ekonomikos šalyse. […]

Šių metų spalio 8–11 dienomis mažame Šiaurės Italijos Monteskano miestelyje vyko ketvirtoji Europos skausmo draugijos federacijos (EFIC) skausmo mokykla, skirta neurologinės diagnostikos problemoms patiriant lėtinį skausmą. Renginyje dalyvavo 19 skausmo srityje dirbančių gydytojų anesteziologų, reabilitologų ir neurologų, tarp jų du atstovai iš Lietuvos. Lietuvos skausmo draugija į Monteskano skausmo mokyklą pasiuntė jaunosios kartos atstovę, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos akademijos Neurologijos klinikos rezidentę gydytoją Gintautę Samušytę. Bet po mokyklos Gintautė į Lietuvą negrįžo… Mūsų neurologijos ir skausmo medicinos viltis tęsė rezidentūros mokslus stažuotėje – Londono universiteto Nacionalinėje neurologijos ir neurochirurgijos ligoninėje. Vis tik Londone viešinčiam draugijos prezidentui pavyko Gintautę „pagauti“ ir pakalbinti. Štai šio mokslinio interviu turinys […]

XXI medicinoje didelis dėmesys skiriamas ligonių gyvenimo kokybės gerinimui, simptomų švelninimui. Kintamo elektromagnetinio lauko (KML) terapija tapo neatsiejama įvairių sveikatos problemų sprendimo dalis [1]. Veikiant organizmą elektromagnetiniu lauku, aktyvinama joninė aplinka, pagal magnetinio lauko linijas išsidėsto chaotiškai judantys atomai, ląstelių membranose ir viduląstelinėse struktūrose persiskirsto molekulės, atkuriama homeostazė. […]

Nėštumo metu visas moters organizmas keičiasi, prisitaiko palaikyti vaisiaus gyvybę ir ruošiasi artėjančiam gimdymui. Pokyčiai vyksta beveik visose organizmo sistemose. Kardiovaskulinės sistemos veikla kinta visų pirma siekiant patenkinti išaugusį metabolinį poreikį motinai ir vaisiui. Širdies susitraukimų dažnis padidėja apie 15 k./min. Didėja kraujo tūris, minutinis širdies tūris padidėja iki 8,7 l/min. Kvėpavimo sistemos pokyčiai pasireiškia padidėjusiu deguonies suvartojimu. Kvėpavimo dažnis padidėja apie 10–15 proc. (2–3 k./min). Hemopoetinės sistemos pokyčiai pasireiškia eritrocitų masės padidėjimu 20–30 proc., tuo tarpu leukocitų skaičius nėštumo metu kinta, bet paprastai išlieka ties viršutine normos riba. […]

Stipinkaulio distalinio galo lūžiai (SDGL) yra vienas iš dažniausių kaulų ir raumenų sužalojimų. Jis sudaro apie 3 proc. visų rankos sužeidimų. Jungtinėse Amerikos Valstijose per metus SDGL įvyksta maždaug 640 tūkst. gyventojų [3], Suomijoje – 258 iš 100 tūkst. gyventojų, Didžiojoje Britanijoje – 36,8 atvejai 10 tūkst. moterų ir 9 atvejai 10 tūkst. vyrų, vyresnių nei 35 m., Olandijoje – 26 atvejai 10 tūkst. gyventojų per metus [4, 5, 6, 7]. […]