Lietuvos naujienos

Šių metų spalio 8–11 dienomis mažame Šiaurės Italijos Monteskano miestelyje vyko ketvirtoji Europos skausmo draugijos federacijos (EFIC) skausmo mokykla, skirta neurologinės diagnostikos problemoms patiriant lėtinį skausmą. Renginyje dalyvavo 19 skausmo srityje dirbančių gydytojų anesteziologų, reabilitologų ir neurologų, tarp jų du atstovai iš Lietuvos. Lietuvos skausmo draugija į Monteskano skausmo mokyklą pasiuntė jaunosios kartos atstovę, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos akademijos Neurologijos klinikos rezidentę gydytoją Gintautę Samušytę. Bet po mokyklos Gintautė į Lietuvą negrįžo… Mūsų neurologijos ir skausmo medicinos viltis tęsė rezidentūros mokslus stažuotėje – Londono universiteto Nacionalinėje neurologijos ir neurochirurgijos ligoninėje. Vis tik Londone viešinčiam draugijos prezidentui pavyko Gintautę „pagauti“ ir pakalbinti. Štai šio mokslinio interviu turinys […]

XXI medicinoje didelis dėmesys skiriamas ligonių gyvenimo kokybės gerinimui, simptomų švelninimui. Kintamo elektromagnetinio lauko (KML) terapija tapo neatsiejama įvairių sveikatos problemų sprendimo dalis [1]. Veikiant organizmą elektromagnetiniu lauku, aktyvinama joninė aplinka, pagal magnetinio lauko linijas išsidėsto chaotiškai judantys atomai, ląstelių membranose ir viduląstelinėse struktūrose persiskirsto molekulės, atkuriama homeostazė. […]

Nėštumo metu visas moters organizmas keičiasi, prisitaiko palaikyti vaisiaus gyvybę ir ruošiasi artėjančiam gimdymui. Pokyčiai vyksta beveik visose organizmo sistemose. Kardiovaskulinės sistemos veikla kinta visų pirma siekiant patenkinti išaugusį metabolinį poreikį motinai ir vaisiui. Širdies susitraukimų dažnis padidėja apie 15 k./min. Didėja kraujo tūris, minutinis širdies tūris padidėja iki 8,7 l/min. Kvėpavimo sistemos pokyčiai pasireiškia padidėjusiu deguonies suvartojimu. Kvėpavimo dažnis padidėja apie 10–15 proc. (2–3 k./min). Hemopoetinės sistemos pokyčiai pasireiškia eritrocitų masės padidėjimu 20–30 proc., tuo tarpu leukocitų skaičius nėštumo metu kinta, bet paprastai išlieka ties viršutine normos riba. […]

Stipinkaulio distalinio galo lūžiai (SDGL) yra vienas iš dažniausių kaulų ir raumenų sužalojimų. Jis sudaro apie 3 proc. visų rankos sužeidimų. Jungtinėse Amerikos Valstijose per metus SDGL įvyksta maždaug 640 tūkst. gyventojų [3], Suomijoje – 258 iš 100 tūkst. gyventojų, Didžiojoje Britanijoje – 36,8 atvejai 10 tūkst. moterų ir 9 atvejai 10 tūkst. vyrų, vyresnių nei 35 m., Olandijoje – 26 atvejai 10 tūkst. gyventojų per metus [4, 5, 6, 7]. […]

Nauji vitreoretininės chirurgijos metodai bei instrumentai plečia užpakalinio segmento patologijų gydymo galimybes. Pacientai, kuriems nustatomas neseniai įvykęs geltonąją dėmę (GD) apimantis tinklainės atšokimas, turi 60 proc. tikimybę, kad pooperacinis regėjimo aštrumas bus geresnis nei 20/50. Pacientai, kurių GD skylė anksčiau negydyta, dabar gali tikėtis maždaug 90 proc. skylės užsidarymo ir 60 proc. geresnio nei 20/50 regėjimo aštrumo. Naujausi chirurginiai metodai padidina tiek gydytojo, tiek paciento lūkesčius, tačiau ne visada yra pasiekiami laukti rezultatai. Šiame straipsnyje bus aptartos galimos regėjimo aštrumo sumažėjimo priežastys, literatūros apžvalga ir priemonės, kurių galima imtis, siekiant išvengti nepageidaujamų pasekmių, tačiau nebus paminėtos visiems žinomos ir lengvai diagnozuojamos pooperacinės komplikacijos, tokios kaip: katarakta, glaukoma, keratopatija, stiklakūnio kraujosruva ar endoftalmitas. […]

Dažniausios anafilaksijos priežastys yra trys: maistas, geliančių vabzdžių nuodai ir vaistai (1 lentelė) [3, 4, 5]. Maisto sukeliama anafilaksija gali ištikti namuose, mokykloje, restorane ir kitose vietose. Anafilaksiją gali sukelti bet kuris maisto produktas, atsiranda vis naujų maisto alergenų. Maisto alergenas gali būti „pasislėpęs“, pavyzdžiui, riešutų pėdsakai, ar sukeliantis kryžmines reakcijas […]

Įvairių autorių tyrimais įrodyta, kad sąnario endoprotezavimo operacija yra pati efektyviausia chirurginė procedūra iš visų, taikomų šiuolaikinėje medicinoje. EP operacijos metu atkuriama traumos ar ligos pažeista galūnės funkcija, likviduojamas galūnės iškrypimas ir sutrumpėjimas, o po operacijos pagerėja bei palengvėja eisena, išnyksta ar gerokai sumažėja pažeisto sąnario skausmai. Daugumai ligonių galūnės funkcija pagerėja bei skausmas sumažėja visam laikui, ir nereikia papildomų chirurginių procedūrų; po operacijos dažniausiai galima visiškai atsisakyti vaistų. Jokia kita operacija taip nepagerina paciento gyvenimo kokybės kaip sąnario EP. […]

Kasdien pasaulyje miršta daugiau nei 2300 žmonių, kurių giliąsias venas ir plaučių arterijas užkemša kraujo krešuliai, todėl būtina imtis skubių veiksmų. […]

Atėjusi žiema – tai ne tik rimties, bet ir naujų iššūkių, susikaupimo metas, kai jau spėtos pamiršti vasaros atostogos ir visomis jėgomis pasinerta į darbus… Apie tai, kokiomis nuotaikomis gyvena Lietuvos skausmo medicinos draugijos nariai, kokie darbai tęsiami, kokie iššūkiai laukia ateityje, kalbamės su Lietuvos skausmo draugijos prezidentu, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Skausmo klinikos gydytoju docentu Arūnu Ščiupoku. […]