Lietuvos naujienos

Nors kartą per metus sukarščiuoja apie 70 proc. ikimokyklinio amžiaus vaikų. Kūdikiai ir maži, iki 3 metų amžiaus, vaikai sudaro apie pusę atvykstančių į ligoninės priėmimo skyrių pacientų, ketvirtadalis jų yra karščiuojantys. Vaikų karščiavimas yra viena dažniausių priežasčių, dėl kurios kreipiamasi į gydytoją ar guldoma gydymui į ligoninę. […]

Artėja dvyliktasis Lietuvos skausmo draugijos suvažiavimas. Naująjį suvažiavimą draugija pasitinka kiek pakeitusi rūbą – draugijos valdyboje naujas narys. Tai draugijos iždininkė, gydytoja anesteziologė Vilmeta Kačiūrinienė. Ji pradeda savo kadenciją po kovo mėn. vykusio draugijos tarybos posėdžio, kuris vienbalsiai patvirtino jos kandidatūrą. Taigi suvažiavimo išvakarėse kalbiname naująją Lietuvos skausmo draugijos iždininkę Vilmetą Kačiūrinienę. […]

Birželio 1–2 dienomis šalia Daugų įsikūrusiame vaizdingame Dvarčėnų dvare vyko 12-aisis Lietuvos skausmo draugijos (LSD) suvažiavimas. Kaip jau įprasta, organizatoriai (nors didžiausias veiklos krūvis ir atsakomybė gulė ant Lietuvos skausmo draugijos prezidento bei „Skausmo medicinos“ žurnalo vyriausiojo redaktoriaus Arūno Ščiupoko pečių, jam uoliai talkino LSD valdybos nariai: prezidento pavaduotojas K. Petrikonis, atsakingoji sekretorė J. Buterlevičiūtė, V. Kačiurinienė) pasistengė paįvairinti renginį nestandartiniais sprendimais. Pirmiausia, pasirinkta labai įdomi suvažiavimo vieta – ne kokio nors didmiesčio konferencijų salė, o gana nuošalus, bet labai įspūdingas Suvingio bei Didžiulio ežerų apsuptas gamtos kampelis. Iš tiesų po įtempto darbo, pacientų antplūdžio, kitos veiklos kiekvienam specialistui labai naudinga bent trumpam atsipalaiduoti, aptarti aktualius klausimus, padiskutuoti, pabendrauti ir tiesiog linksmai praleisti laiką. […]

Epidemiologinių tyrimų duomenimis, širdies nepakankamumu (ŠN) serga 2,2 proc. pasaulio gyventojų, Europoje ši patologija diagnozuota 15 mln., o Jungtinėse Amerikos Valstijose – 5 mln. žmonių. ŠN sergančių vyrų ir moterų santykis vienodas.
Šiaurės Amerikoje ir Europoje kiekvienais metais dėl pirmą kartą diagnozuoto ŠN į ligonines paguldoma per 2 mln. žmonių, 15 proc. jų ŠN būna ūminis, 5 proc. asmenų hospitalizuojami dėl įsisenėjusio ar įprastiniam gydymui atsparaus ŠN. […]

Prieširdžių virpėjimas (PV) yra pati dažniausia širdies aritmija, nustatoma 1–2 proc. pasaulio gyventojų. Ūminio insulto atvejais elektrogardiogramoje PV užrašomas 1 iš 20 pacientų. PV dažnumas didėja didėjant amžiui (nuo 0,5 proc. 40–50 metų grupėje iki 5–18 proc. 80 metų), vyrai serga dažniau nei moterys. Manoma, jog Europoje nuo šios aritmijos kenčia apie 6 mln. žmonių; numatoma, jog po 50 metų tokių ligonių skaičius bus dvigubai didesnis dėl spartaus populiacijos senėjimo. […]

Nuolat aktualus klausimas – ar etiniai vaistai tapatūs generiniams. Skiriant vaistą, reikėtų atkreipti dėmesį ne tik į kainų skirtumą, bet ir į preparato kokybės, farmakodinamikos, farmakokinetikos parametrus, kurie ir lemia jo veiksmingumą. Moksliniai tyrimai vis dėlto rodo, kad vaisto kopija neprilygsta originalui. […]

Širdies ir kraujagyslių ligų gydymo praktikoje vis plačiau vartojami vadinamieji metaboliniai preparatai – vaistai, gerinantys širdies raumens medžiagų apykaitą ir energinius procesus. Naujausi tyrimai rodo, kad koreguoti miokardo metabolizmą itin naudinga ir svarbu gydant išeminę širdies ligą ir išeminės kilmės širdies nepakankamumą, taip pat kitos, pavyzdžiui, diabetinės, toksinės kilmės kardiomiopatiją. […]

Lėtinis venų nepakankamumas (LVN) yra viena dažniausiai pasitaikančių kojų venų ligų. Remiantis statistiniais duomenimis, visame pasaulyje juo serga daug žmonių. Kuo aukštesnis šalies išsivystymo lygis, tuo liga dažnesnė. Tai lemia gyvenimo būdas, antsvoris, nesubalansuota mityba, fizinės veiklos stoka, stovimas darbas, nepatogūs drabužiai, avalynė ir kt. Ne mažesnę įtaką turi ir paveldėjimas: jei abu tėvai serga LVN, greičiausiai sirgs ir jų vaikai, gyvendami minėtomis netinkamomis gyvenimo sąlygomis (tikimybė apie 80 proc.; jei serga vienas iš tėvų – apie 50 proc.). […]

Prof. Kim Fox,
Karališkojo koledžo Širdies ir plaučių instituto vadovas,
2006–2008 m. buvęs Europos kardiologų draugijos prezidentas

Profesoriaus tėvynėje Anglijoje sveikatos apsaugos sistemą griežtai reguliuoja Nacionalinis sveikatos ir klinikinės kompetencijos institutas (NICE): tikrina mokslinius įrodymus ir leidžia pradėti gydyti naujais vaistais tik tada, kai jų efektyvumas yra įrodytas. Be to, NICE turi įvertinti, ar vaistu naudinga gydyti ekonominiu požiūriu. […]

Prof. G. Kiudelis, D. Kasperavičiūtė
LSMU MA Gastroenterologijos klinika

Dirgliosios žarnos sindromas yra patologija, su kuria savo klinikinėje praktikoje dažnai susiduria ne tik gastroenterologai, bet ir pirminės sveikatos priežiūros specialistai. Jis blogina pacientų gyvenimo kokybę, yra susijęs su didelėmis išlaidomis diagnostikai bei gydymui.
Šis funkcinis virškinamojo trakto sutrikimas, pasireiškia pilvo skausmais ar diskomfortu bei pakitusios išmatų konsistencijos ir tuštinimosi dažnumu. Jokių organinės patologijos požymių dirgliosios žarnos sindromo atvejais nenustatoma.
Paplitimas įvairiose šalyse yra panašus, todėl manoma, kad jis nepriklauso nuo įvairioms populiacijoms būdingų mitybos, genetikos, aplinkos veiksnių. Vakarų šalyse šiuo sindromu ar kartu su juo ir kitomis funkcinėmis ligomis serga 23 proc. gyventojų, iš kurių 60–70 proc. moterys. Pacientų amžius įvairus, dažniausiai 20–50 metų. Lietuvoje duomenų apie susirgimo […]