Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, per pirmuosius keturis šių metų mėnesius (sausio - balandžio mėn.) nuo tymų, epideminio parotito ir raudonukės pasiskiepijo dvigubai daugiau asmenų nei pernai per tą patį laikotarpį atitinkamai 28 061 ir 13 553 asmenys.

Naujos kartos antihistamininių vaistų efektyvumas ir saugumo profilis gydant rinokonjunktyvitą

2016-10-19

Alerginėmis ligomis serga daugiau nei 30 proc. populiacijos visame pasaulyje. Alerginis rinitas yra viena dažniausių alerginių ligų: ja serga 10–20 proc. visos populiacijos. Dauguma žmonių, sergančių alerginiu rinitu, serga ir astma. Dažnai kartu su rinito simptomais pasireiškia ir konjunktyvitas. Alerginio rinito patogenezėje svarbiausias vaidmuo tenka imunoglobulinui (Ig) E, kuris pasigamina po nosies gleivinės kontakto su alergenu ir geba prisijungti prie putliosios ląstelės bei sukelti jos degranuliaciją.

Šio proceso metu išskiriamas histaminas, kuris yra pagrindinis mediatorius, lemiantis simptomų atsiradimą.

 

Žinoma, kad alerginis rinitas yra susijęs su blogesne gyvenimo kokybe, sunkumu susikaupti, koncentruoti dėmesį, pablogėjusiomis pažinimo funkcijomis, mieguistumu. Moksliniai tyrimai rodo, kad negydytų pacientų, sergančių alerginiu rinitu ir turinčių ligos simptomų, vairavimas kartu atliekant papildomas pažinimo funkcijų reikalingas užduotis yra prilyginamas tokiam, kuris atsiranda esant 0,05 proc. alkoholio kiekiui kraujyje [5].

Alerginio rinito, kaip ir daugelio kitų alerginių ligų, gydymas yra paremtas histamino poveikio slopinimu. Antihistamininiai vaistai yra pagrindiniai medikamentai, vartojami alerginiam rinitui gydyti [3]. Šie vaistai yra skiriami į pirmos ir antros kartos vaistų grupes. Rekomenduojama rinktis antros kartos antihistamininius vaistus, kurie selektyviau veikia H1 receptorius ir yra mažiau lipofiliški nei pirmosios kartos medikamentai [1]. Dėl stipraus sedacinio poveikio pirmos kartos antihistamininiai vaistai nėra rekomenduojami.

 

Alerginio rinito diagnostika ir gydymas

Alerginiam rinitui būdingas nosies tekėjimas ir/ar obstrukcija, niežėjimas, čiaudulys, gleivinės paburkimas, hiperemija [3, 4]. Kartu esant konjunktyvitui – akių paraudimas, niežėjimas ir ašarojimas. Alerginio rinito diagnozė nustatoma remiantis klinikiniais požymiais, kai pacientas skundžiasi bent dviem nosies simptomais, nosies apžiūra, kurios metu stebima paburkusi nosies gleivinė, bei įsijautrinimo įkvepiamiesiems alergenams nustatymu, atliekant odos dūrio mėginius arba specifinių IgE tyrimą [1, 4].

Remiantis ARIA (Allergic rhinitis and its impact on asthma) rekomendacijomis, alerginio rinito diagnostika turėtų būti pradedama specialaus klausimyno pildymu, kuris padeda diferencijuoti, ar simptomai tikrai būdingi alerginiam rinitui [3]. Jei pacientas teigiamai atsakė bent į vieną klausimą iš pirmosios klausimyno dalies, pirmiausia jį reikėtų tirti dėl kitų ligų, galinčių sąlygoti simptomus. Jei pacientas skundžiasi nosies „tekėjimu“ ir dar bent vienu antroje dalyje išvardytu simptomu, jis turi būti nukreipiamas tolesniems tyrimams dėl alerginio rinito.

Gydant alerginį rinitą pirmiausia svarbu vengti nustatytų alergenų ir nespecifinių dirgiklių, kurie provokuoja simptomus [3, 4]. Vaistų pasirinkimas priklauso nuo ligos klinikinių požymių sunkumo ir trukmės. Pagal simptomų trukmę alerginis rinitas klasifikuojamas į epizodinį ir nuolatinį, o pagal sunkumą – į lengvos eigos, vidutinės ir sunkios eigos [3].

Dažniausiai skiriami vietinio arba sisteminio poveikio antihistamininiai vaistai, esant sunkesnei ligos eigai – vietinio poveikio gliukokortikoidai [4].

Remiantis ARIA rekomendacijomis, jei alerginio rinito simptomai yra epizodiniai ir lengvos eigos, skiriama antros kartos sisteminio ar vietinio poveikio antihistamininių vaistų [3]. Nosies obstrukcijai mažinti dekongestantai gali būti skiriami tik trumpą laiką (

Jei alerginio rinito simptomai yra epizodiniai ir vidutiniai/sunkūs, rekomenduojama rinktis tokius pat vaistus, kaip ir esant lengvos eigos ligai, o nesant efekto skirti vietinio poveikio gliukokortikoidų [3]. Esant alerginio konjunktyvito simptomams, rekomenduojama vartoti sisteminio arba vietinio poveikio antihistamininius vaistus.

Antihistamininiai vaistai skiriami įvairioms alerginėms ligoms gydyti, kadangi jie jungiasi prie H1 receptorių ir slopina histamino išsiskyrimą, kuris yra vienas pagrindinių mediatorių, sukeliančių klinikinius alergijos požymius [3]. Antihistamininiai vaistai yra skiriami į pirmosios (senos) ir antrosios (naujos) kartos vaistus [1]. Naujos kartos antihistamininiai vaistai pasižymi didesniu selektyvumu H1 receptoriams, jų veikimo laikas yra ilgesnis. Antrosios kartos antihistamininiai vaistai daug mažiau slopina centrinę nervų sistemą, todėl nesukelia mieguistumo. Šiame straipsnyje apžvelgiamas vienas naujos kartos šių vaistų atstovas – bilastinas.

 

Vaisto farmakokinetika ir farmakodinamika

Tai naujas antrosios kartos H1 receptorių blokatorius, nepasižymintis centrinės nervų sistemos slopinamuoju poveikiu. Jis yra registruotas daugelyje Europos, Centrinės/Pietų Amerikos ir Afrikos šalių suaugusiųjų ir vyresnių nei 12 m. vaikų nuolatiniam ir sezoniniam alerginiam rinokonjunktyvitui ir dilgėlinės simptomams gydyti [5]. Klinikiniai tyrimai parodė, kad bilastinas savo efektyvumu gydant nuolatinį alerginį rinitą prilygsta cetirizinui [6, 7].

Plačiau apie tai skaitykite „Farmacija ir laikas“ 2016 Nr. 5

 

 

© 2006 Visos teisės saugomos.