Rūpintis aplinkos švara ir saugumu, regis, turėtų būti tiesioginės Aplinkos apsaugos (AM) ministerijos funkcijos. Tačiau užklausus apie nesuvartotų vaistinių preparatų netinkamo naikinimo daromą žalą gamtai ir jos mastus, atsakingi AM pareigūnai pasiūlė kreiptis į Sveikatos apsaugos ministeriją (SAM), kuri esanti „atsakinga už medicininių ir farmacinių atliekų tvarkymą ir šios veiklos reglamentavimą“. Tuo tarpu Aplinkos ministerija, kaip paaiškino šios ministerijos Užterštų teritorijų ir atliekų skyriaus vyr. specialistas Raimondas Bogdevičius, koordinuodama, reglamentuodama ir administruodama visų atliekų tvarkymą, glaudžiai bendradarbiauja su Sveikatos apsaugos ministerija: AM specialistai dalyvauja SAM darbo grupėse, kurios rengia įstatymų ir kitų teisės aktų pakeitimus, derina naujai priimtų teisės aktų projektus. Taip ir padarėme – užklausėme SAM apie šios dar vasaros pradžioje garsiai nuskambėjusios žiniasklaidoje problemos sprendimo kelius.
Apie farmacines atliekas, jų surinkimo ir utilizavimo svarbą pradėta kalbėti dar gerokai iki Lietuvos farmacijos įstatymo įsigaliojimo. Ir neatsitiktinai. Nemaža dalis gyventojų, ypač vyresnio amžiaus, įvairių akcijų metu prisipirkę vaistų atsargų, terminui pasibaigus juos paprasčiausiai išmesdavo į šiukšlių konteinerius. Tai kėlė didžiulę grėsmę ne tik gamtai, bet ir žmonėms. Atsidūrę neatsakingų asmenų, juolab vaikų, rankose, pasenę, netinkami vartoti vaistai galėjo virsti nuodais ir sukelti nepataisomų padarinių. Negana to, patekę į dirvožemį, gruntinius vandenis šie preparatai daro nepataisomą žalą faunai ir florai, nes kiekviena tabletė ar piliulė yra vandenyje tirpi cheminė medžiaga. Metant tabletes į kanalizaciją, teršiami upių, marių, kitų telkinių vandenys. Ne vienas esame girdėję apie žuvų, kitų gyvūnų populiacijos pakitimus, o tai netrukus gali atsigręžti prieš mus pačius.
Vaistininkai kratosi papildomo darbo
Farmacinės atliekos – netinkami vartoti vaistiniai preparatai yra tie teršalai, kurių surinkimu ir saugumu privalo rūpintis patys teršėjai, t. y. vaistinės. Lietuvos farmacijos įstatymas įpareigoja vaistines rinkti, rūšiuoti ir atitinkamai saugoti ne tik savo farmacines atliekas, bet ir iš gyventojų priimti nesuvartotus vaistus.
SAM duomenimis, 2007 m. buvo surinkta 84 318 kg , 2008 m. – 60 106 kg farmacinių atliekų. Tačiau niekas negali pasakyti, kiek jų gyventojai išmetė į šiukšlių dėžes ar kanalizaciją. Dar ir šiandien, pasiteiravus vienoje kitoje „Camelia“ ar „Eurovaistinių“ tinklo vaistinėje, ar priimtų nevartotinus vaistus, išgirdau netikėtą atsakymą: „Atneškite, jeigu turite psichotropinių preparatų, o visus kitus „išlukštenkite ir išmeskite į klozetą“.
Taigi padėtis ne ką pasikeitė ir įsigaliojus Lietuvos farmacijos įstatymui, kuris įpareigoja vaistines priimti iš gyventojų naikintinus vaistinius preparatus, mikstūras, tepalus ir kt.
Trumpa apklausa parodė, kad daugelis gyventojų netgi nežino, kaip atsikratyti nereikalingų vaistų nedarant žalos gamtai. Mat pačios vaistinės nevartotinų vaistų surinkimo paslaugos nereklamuoja (ir kodėl turėtų reklamuoti, jeigu už šias paslaugas joms niekas neatlygina ir nežada atlyginti, be to, atliekų nėra kur dėti, nes dabar niekas jų nesurenka ir neutilizuoja), o nugirdus apie šią vaistinių prievolę ir atnešus likusius nesuvartotus vaistus į vaistinę priimti jų niekas nenori. Tiesa, negalima tvirtinti, kad taip elgiamasi visose vaistinėse. Esti ir taršos žalą suprantančių farmacininkų, tačiau dauguma šią pareigą laiko nepriimtina.
Rinktų ir rūšiuotų, bet…
Tiesa, yra ir globaliai mąstančių vaistininkų, kurie neatsisako priimti iš gyventojų pasenusius ar šiaip nevartotinus preparatus, viena kita vaistinė netgi patalpas joms rūšiuoti įsirengė, bet … reikalai sustojo, kai vienintelė Lietuvoje medicinines (taip pat farmacines) atliekas rinkusi „Korio“ įmonė nuo šių metų gegužės mėnesio šią veiklą nutraukė.
Tokia padėtimi yra susirūpinęs ne vienos vaistinės vadovas. Jonavos vaistinės direktorė Vida Jokimienė sako, jokio vargo nejautusi iki šių metų pradžios, kol nevartotinus vaistinius preparatus, taip pat kitas farmacines atliekas kas ketvirtį, o prireikus – ir dažniau, surinkdavo „Korys“. „Neturėjome jokių problemų, – tvirtina vaistinės vadovė. – Reikėdavo tik paskambinti – ir atliekų surinkėjai prisistatydavo. Šiemet atliekų niekas nesurenka, todėl jos kaupiamos vaistinės patalpose. Bet kiek laiko jas galime kaupti? Esame įsirengę atskiras patalpas šioms atliekoms rūšiuoti, bet poreikio rūšiuoti nėra, nes, kaip minėjau, niekas atliekų nesurenka ir jų nenaikina. Vis laukiame, kada reikalai pajudės iš mirties taško.“
Nepriklausomų farmacijos įmonių asociacijos direktorė Elena Kvedarienė, atstovaujanti vienam didžiausių vaistinių tinklų, aiškino, jog „Eurovaistinės“ turi erdvius sandėlius, į kuriuos ir krauna iš visų tinklo vaistinių surinktas farmacines atliekas. Paklausta, ar daug nevartotinų (pasenusių) preparatų vaistinės surenka iš gyventojų, E. Kvedarienė sakė, jog atneša vienas kitas gyventojas, bet tai nesąs masinis reiškinys. O ir raginti žmones pasenusius vaistus grąžinti į vaistines nėra prasmės, kol jų niekas neutilizuoja. Direktorė įsitikinusi, kad šis reikalas bus išspręstas, kai politikai padarys Farmacijos įstatymo pataisas ir aiškiai reglamentuos farmacinių atliekų surinkimą bei jų naikinimą, numatys apmokėjimą už šį darbą.
Kas kaip moka…
Provincijos vaistinių asociacijos prezidento Sauliaus Jasiulevičiaus teigimu, jo vaistinėse jokių farmacijos atliekų nėra. Baigiantis vaistinių preparatų galiojimo terminui (likus iki termino pabaigos trims mėnesiams) vaistinė likusius vaistinius preparatus grąžina didmeninei įmonei. O kur didmeninė įmonė deda nevartotinus vaistinius preparatus?
„Saugome savo sandėliuose, – sako Remigijus Mielinis, bendrovės „Armila“ vadovas. – Tokį leidimą gavome iš VVKT. Suprantama, tai laikinas dalykas. Kai bus priimtos atitinkamos Farmacijos įstatymo pataisos ir atliekų surinkimą reglamentuojantys poįstatyminiai aktai, vadovausimės jais.“
Naujasis vaistinių asociacijos „Provifarma“ direktorius tauragiškis vaistininkas Žilvinas Macijauskas kalbėti šia tema nenorėjo. Tačiau ir jis pripažino, kad iš gyventojų pasenusių vaistų niekas nesurenka. O kur juos dėti, jeigu atliekų niekas neutilizuoja?
Tarsi pritardamas savo kolegai, S. Jasiulevičius teigia nesuprantąs, kodėl nevartotinus vaistinius preparatus iš gyventojų turėtų priimti, juos rūšiuoti ir saugoti vaistinės. Ar nebūtų paprasčiau pastatyti atskirus konteinerius, į kuriuos kiekvienas asmuo, juos atnešęs, galėtų sumesti? Juk taip daroma su ne mažiau pavojingais galvaniniais elementais, tvirtina vaistininkas.
Problemą spręsti delsiama
Žinoma, sprendimo būdų yra įvairių. O kokius numato SAM?
„Farmacines atliekas surinkti iš vaistinių gali tik farmacinių atliekų tvarkymo, išskyrus šalinimą, licenciją, kurią išduoda Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba, turintis asmuo. Ši licencija yra išduota „Korio“ įmonei. Tačiau bendrovė nuo šių metų gegužės mėnesio nebevykdo veiklos.
Šių metų rugsėjo 24 d. kita įmonė pateikė paraišką gauti farmacinių atliekų tvarkymo, išskyrus šalinimą, licenciją. Jos pasirengimą numatomai veiklai įvertinti ir sprendimą dėl licencijos išdavimo priimti Tarnyba planuoja spalio mėnesį.“ Tačiau spalio mėnuo jau eina į pabaigą, o poslinkių šioje srityje kol kas nėra. Vaistinės priverstos kaupti farmacines atliekas, kol nauja įmonė gaus farmacinių atliekų tvarkymo, išskyrus šalinimą, licenciją.
Paklausę, kokios numatomos priemonės farmacinių atliekų surinkimui ir utilizavimui gerinti, iš SAM gavome tokį paaiškinimą:
„Sveikatos apsaugos ministerijai farmacinių atliekų surinkimo ir utilizavimo problema yra žinoma ir ji sprendžiama. Sunkumų dėl farmacinių atliekų tvarkymo atsirado, kai įmonė „Korys“, vienintelė įgijusi licenciją, suteikiančią teisę tvarkyti farmacines atliekas, nuo šių metų gegužės mėnesio nebevykdė veiklos. Susidariusią situaciją ėmė tirti ir Seimo kontrolierius R. Valentukevičius. Ministerija, siekdama kuo greičiau išspręsti susidariusią padėtį bei atsižvelgdama į Seimo kontrolieriaus pateiktas tyrimo išvadas, šių metų rugpjūčio mėnesį sudarė darbo grupę. Šioji dar kartą išanalizavo farmacinių atliekų tvarkymo problemą, surinkimo iš gyventojų problemą, teisės aktus, reglamentuojančius farmacinių atliekų tvarkymą, galimybes susidariusiai problemai spręsti ir parengė nutarimo projektą, įgyvendinantį Farmacijos įstatymo nuostatas dėl farmacinių atliekų. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos Seime yra užregistruotas Farmacijos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas, kuriuo siūloma liberalizuoti farmacinių atliekų surinkimą iš įmonių, turinčių farmacinių atliekų. Priėmus Farmacijos įstatymą, parengtas Nutarimo projektas nedelsiant bus teikiamas tvirtinti.“
Atrodytų, viskas gerai, jeigu nekiltų klausim kiek laiko rengiami dokumentai dar klaidžios valdininkų kabinetų labirintais, o vaistininkai bus priversti laukti visiems priimtino sprendimo? Ar vienąkart nesprogs ši uždelsto veikimo bomba?
Straipsnis išspausdintas žurnale „Farmacija ir laikas“, 2009 m.